„Man gėda. Kaip žmogui. Kaip šios šalies piliečiui.“ Rusijos mokslininkas JTO klimato konferencijoje atsiprašė kolegės iš Ukrainos

Jau ir Rusijos miestų savivaldos įsitraukia į antikarinį judėjimą, smerkia karinius veiksmus Ukrainoje, reikalauja, kad Putinas juos stabdytų ir išvestų kariuomenę iš Ukrainos, palaiko suimtuosius dėl dalyvavimo antikariniuose mitinguose, ragina visus Rusijos piliečius aktyviau reikšti nepritarimą karui ir jungtis į antikarinį judėjimą. Šalies nepriklausomos žiniasklaidos tinklalapiai, kurie bet kurią akimirką dėl karo gali būti užblokuoti, publikuoja garsių žmonių pareiškimus ir laiškus, reikalaujančius tuoj pat sustabdyti karinius veiksmus Ukrainoje. Tuo pat tikslu – pradedant antikarinį judėjimą ir laikant nusikaltėliais visus, kurių sprendimu pradėta Putino invazija – rusų kalba paskelbtą peticiją jau pasirašė gerokai per milijoną asmenų. 

„Man gėda. Kaip žmogui. Kaip šios šalies piliečiui. Man gėda, kad nesugebėjome savo šalyje įkurti pilietinės visuomenės institutų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimams, kuriuos priima prezidentas ir valdantieji. Mes buvome pastatyti prieš faktą – taip pat, kaip ir Ukrainos gyventojai. Buvome pastatyti prieš faktą, kad mes, Rusijos piliečiai, esame įtraukti į karinį konfliktą“, – tokį manifestą vasario 27-ąją Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) virtualiai vykusioje klimato kaitos konferencijoje paskelbė Rusijos atstovas, klimatologas, geografijos mokslų daktaras, profesorius OLEGAS ANISIMOVAS.

Ši istorija žaibiškai pasklido po viso pasaulio žiniasklaidos priemones. Uždarame JTO klimato kaitos konferencijos posėdyje vasario 27 d. Ukrainos delegacijos atstovė Svetlana Krakovskaja pasakė emocingą kalbą, ragindama nutraukti beprotišką Putino karą, kurį tenka patirti jos šalies žmonėms. 

„Mes Ukrainoje nepasiduosime. Tikimės, kad ir pasaulis nepasiduos kurdamas atsparų ateities klimatą, – pabrėžė Ukrainos atstovė. – Žmogaus sukelta klimato kaita ir karas Ukrainoje turi tas pačias šaknis – iškastinį kurą, taip pat mūsų priklausomybę nuo jo.“

Atsakydamas kolegei S. Krakovskajai profesorius O. Anisimovas jos atsiprašė visų Rusijos žmonių vardu už tai, kad jie nesugebėjo užkirsti kelio šiam karui. 

„Leiskite man visų rusų vardu atsiprašyti už tai, kad nesugebėjome užkardyti šio konflikto, – per 195 šalių forumo baigiamąjį plenarinį posėdį rusiškai ištarė O. Anisimovas. – Stebintieji tai, kas vyksta, negali rasti jokio pateisinimo atakai prieš Ukrainą.“

Abu mokslininkus pacitavo BNS. Pokalbyje su BBC S. Krakovskaja pabrėžė dėkojanti Rusijos žmonėms, kurie stengiasi sustabdyti šią beprotybę. Prancūzų tarptautinės naujienų agentūros AFP paprašytas pakomentuoti pranešimus O. Anisimovas teigė, kad šis pareiškimas buvo tik jo vieno asmeninė nuomonė, todėl ištarti žodžiai neturėtų būti laikomi oficialiu Rusijos delegacijos pareiškimu.

Profesorių O. Anisimovą iškart po šio įvykio pasikalbino ir „užsienio agentu“ pripažįstamas Rusijos naujienų portalas „Meduza“ (Meduza.io), kurį galima skaityti rusiškai bei angliškai. Profesorius dar kartą pabrėžė, kad vyko uždaras klimato kaitos ekspertų pasitarimas, kad vidaus atmosferai ir tam, kas joje aptariama, taikomas visiškas embargas. Informacija nebuvo skirta spaudai, tačiau kažkas ją nutekino AFP.

„Aš baiminuosi, kad mano pareiškimas atsilieps mano karjerai. Žinoma, kad baiminuosi. Man 64-eri. Po poros savaičių bus 65-eri. Aš gyvenu Rusijoje ir nenoriu bėgti iš šios šalies, savo tėvynės, tiesiog dėl to, kad kažko baiminuosi. Kaip Rusijos pilietis nepasakiau nieko, kas būtų užtraukę jai gėdą. Tačiau visi mano būgštavimai yra niekis, palyginti su tuo pasitenkinimo jausmu, kurį patyriau išreiškęs savo poziciją. Žinote, ne visada pavyksta pasakyti taip, kad išgirstų visos JTO šalys.

Matyt, tai ne visai politiškai korektiška. Matyt, mane galima palyginti su Greta Thunberg, kuri taip pat pasisakė JTO. Matyt, galima pasakyti: „Jis beprotis.“ Sovietų Sąjungoje už tokius žodžius mane būtų išvežę į psichiatrinę ligoninę. Taip, aš to baiminuosi, aš žinau, kaip dirba represinis aparatas. Tačiau to nepasakyti aš negalėjau.

Duosiu jums patarimą: nereikia iš manęs daryti kažkokios ikoniškos figūros. Mūsų šalyje aš toks ne vienas. Vieni kalba, kiti tyli. Ne visi kalbantieji išgirstami – nes reikia ruporo. Tiesiog susiklostė taip, kad aš atsidūriau aikštėje ir buvo ruporas. Tačiau visoje šalyje girdėti pareiškimų, kurie įrodo, kad ne visi žmonės Rusijoje pritaria tam, kas dabar vyksta Ukrainoje. Ne visi palaiko. Tai labai natūralus dalykas – keista, jeigu būtų kitaip. Ir jeigu būtų kitaip, aš nustočiau gerbti Rusiją.

Labai lengva iš manęs padaryti Gretą Thunberg. Juk suvokiate, kaip klastingai veikia valstybės manipuliatoriai: „Žmogus dabar ne savo kailyje, su visa mūsų pagarba jo nuopelnams, tačiau jis jau brandaus amžiaus, ir jo mama neseniai mirė.“ Ir aš atrodysiu kaip psichas. O viskas iš tiesų yra kitaip“, – „Meduzai“ komentavo profesorius O. Anisimovas.

O. Anisimovas yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (The Intergovernmental Panel on Climate Change – IPCC) proceso veteranas. Iš pradžių joje jis dalyvavo kaip mokslininkas ir Arkties regiono ekspertas, o vėliau prisidėjo rengdamas ataskaitas. Dvi savaites posėdžiavusi IPCC turėjo išanalizuoti pusketvirto tūkstančių puslapių apimties ataskaitą apie klimato kaitos įtaką ir parengti itin svarbią 40 puslapių apimties santrauką politikos formuotojams.

„Kalbėjau visiškai aiškiai. Dvi savaites įtemptai dirbome, posėdžiavo JT Saugumo Taryba. Tai juk gana reikšmingas renginys – parengti JTO klimato ekspertų grupės ataskaitą. Visos šalys, delegacijų atstovai eilutę po eilutės svarstė santrauką, skirtą politikams. Tokia buvo mūsų užduotis, ji išties svarbi. Būdavo, kad dėl tam tikrų kiekvienai šaliai svarbių pozicijų ginčydavomės labai karštai, – portalui „Meduza“ aiškino mokslininkas. – JTO kiekvienos šalies delegacija šneka savo kalba, todėl Rusijos delegacija savo oficialią poziciją išsako rusiškai – taip aš ir padariau. Tik dabar ši konferencija vyko ne tiesiogiai, bet „Zoome“, todėl gali išeiti už durų ir apsikeisti su kuo nors nuomonėmis. Šiose konferencijose dalyvauju nuo 1995-ųjų. Turiu čia daug ir kolegų, ir draugų iš viso pasaulio.“

Profesorius O. Anisimovas teigė, kad, be jokios abejonės, prasidėjus Ukrainoje karui, visos delegacijos ėmė reikšti palaikymą ukrainiečiams. Tačiau tuomet jis to nepadaręs – neišdrįso, nutylėjo, pristigo drąsos. Negana to, vasario 22-ąją mirė jo 97-erių motina. O svarstymas vyko vasario 24 d., ketvirtadienį. Vėliau jam kolegos minėjo, kad ketvirtadienį pasikeitė visas konferencijos tonas. Pasisakė visi, o Rusijos delegacija neištarė nė žodžio – O. Anisimovas nebuvo vienintelis jos ekspertas.

Paskutinę konferencijos dieną, vasario 27-ąją, vėl ekrane prašnekus Ukrainos delegacijos narei S. Krakovskajai, su kuria, kaip teigė O. Anisimovas, juodu yra seniai pažįstami ir kartu dalyvavę Antarktidos ekspedicijose, jis suvokė negalintis nieko nepasakyti.

„Supratau, kad būdamas Rusijos atstovas negaliu pasielgti taip, lyg Rusija sėdėtų užsikimšusi ausis, – įvykių eigą pasakojo profesorius. – Aš pasielgiau taip: pasisakiau angliškai, nes dirbome kalbėdami rusiškai – ir jeigu tu įstoji kaip oficialus asmuo, vertėjas tavo žodžius išverčia. Angliškai ištariau, kad dabar pasisakau ne kaip Rusijos delegacijos narys, o kaip žmogus, gyvenantis Rusijoje, užjaučiantis Ukrainą ir apgailestaujantis dėl to, kad mes nesugebėjome užkirsti kelio štai šiems veiksmams.“

Kaip teigė „Meduzai“ O. Anisimovas, jis esąs tiesiog mokslininkas, išsakęs savo pilietinę nuomonę. Ir šios nuomonės esmė buvo paprasta: pasakyti Rusijos karui su Ukraina „ne“. Antra, jis jaučiantis gėdą ir už save patį, ir už savo bendrapiliečius, kad Rusijoje nesugebėta suburti bendruomenės, kuri užtikrintų taikų gyvenimą – ir Rusijai, ir jos kaimynėms.