2020 11 18

Vytautas Landsbergis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mąstyti

Vytauto Landsbergio knygos

Įsivėlus į kieno nors ginčą, kai abi pusės – tavo draugai, verta pirmiausia išsiaiškinti, dėl ko ginčijamasi. 

Nekenkia ir įžvelgti, kas ten sykiais būna suinteresuotas, kad tarp sąjungininkų kiltų ginčai, nesutarimai, kurie būna net eskaluojami kam nors naudingu metu ir būdu.

Tokių dalykų aplankas – VSD ir kitų analitinių perspėjimo institucijų žinioje; todėl kaip senas parlamentaras dabar pasvarstysiu pirmąjį aplanką. Dėl jo ypač mėgstama vaisingai ginčytis.

Jau mums įkišo temą: „Žmogaus teisės Lenkijoje“. Verta prisiminti, kaip Kremliaus draugai Lietuvoje pasirūpindavo, kad būtent lenkiškoje spaudoje vartytųsi klišinio skambesio tema: „Žmogaus teisės Lietuvoje“. Skriaudžiamasis žmogus Lietuvoje būdavo, žinome kas. Galėtume tad jau turėti patirties imuniteto, neužkibti už tokių analogijų be analizės ir nemąstydami. O žmogaus teisės, pavyzdžiui, Latvijoje? Ar jas „galime nutylėti“? Tad mąstyti visada sveika. Kitaip mus už-mėtys kabliukų nėriniais, darbelių darbeliais. Parinkdami.

Kurių nors profesionalų teisė neiti į pensiją anksčiau, negu parašyta, ir protestuoti prieš atitinkamo įstatymo korekcijas – taipgi teisė ir interesų sritis bei konfliktas; o jų neišvengia net teisėjų bendruomenės. Bet kažin ar tai turi būti sakralizuojama ir stigmatizuojama, ginama kaip dieviškos teisės viršenybė. 

„Reprodukcinės teisės“ – pagal žodyną būtų apie gyvosios gamtos reproduktorius, apie jų teises reprodukuotis pratęsiant rūšį. Ginant šias taipgi žmonių teises (nors žmogus yra dar daugiau kas), turėtų būti konstituciškai draudžiamas kastravimas ir sterilizavimas, nebent šalių sutikimu ar išimties atvejais. Čia jau nesireprodukavimo teisė. Matome, kiek jos gynėjų! Tad kodėl neįrašius į konvencijas, kodeksus, konstitucijas? Tegu apsisprendžia JTO (tarptautinė negimdymo teisė?), ES, nacionalai. Teisė nesidauginti galabijant neplaninius, tai labai paprasta. 

Dievas mato kitaip, liepė žmonėms daugintis, bet jis labai nemodernus. Tegyvuoja laisvė. 

Ir vis dėlto šioje srityje sumaišties itin daug.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Antai brolių lenkų įstatymdaviai apribojo motinų ir tėvų teisę neleisti gimti (dar negimusiems, bet pakeleiviams), ir kokia revoliucija! 

Manau, tai provokacija, kuri gal privers žmones kaip rūšį ir bendruomenes daugiau pamąstyti apie žmonių gyvybę. Kur jos pradžia? Apie gyvybę – gimimą – tolesnę gyvybę, kuri vadinama gyvenimu. Arba tik apie gyvenimą ir gyvybę (jau gyvenimą), kuri prasideda tiktai gimus ir surikus: „Aš esu!“ Ji saugoma. Mintis, kad ligi tol žmogaus nėra, vis dėlto atmesta net iki baudžiamųjų kodeksų lygmens. Nužudei moterį su dar negimusiu – nužudei du žmones (atsilikusi Amerika). O sielvarto palaužtiems tėvams, kurių kūdikis gimė negyvas, gal nemėginkite sakyti, kad tai dar ne žmogus. 

Šiaip ar taip, negalvojantieji neturėtų priekaištauti pradėjusiems galvoti. Klysti, juolab mąstyti yra žmogiška. Ir mąstyti apie viską. Net apie save!