Materialinė gerovė ir didesnė pasirinkimo laisvė – džiaugsmo naikintojai?

JAV Gallup viešosios nuomonės institutas kasmet atlieka pasaulio šalių žmonių emocijų įvertinimą. 2018 metais jie apklausė 151 tūkstantį žmonių iš 143 šalių, kaip jie vakar jautėsi: buvo liūdni, pikti, o gal šypsojosi ir juokėsi? Nigerija, didžiausią gyventojų skaičių turinti Afrikos valstybė, buvo ta šalis, kurioje didžiausias procentas žmonių (> 90 proc.) vakar šypsojosi ar juokėsi. O turtinga Vakarų civilizacijos atstovė Jungtinė Karalystė buvo tik 46-oje vietoje.

[…] Kodėl Nigerijoje, kuri pagal žmogiškų išteklių išvystymą (sveikatos apsaugą, švietimą, gyventojų pajamas) yra tik 161 vietoje pasaulyje, žmonės šypsosi daug dažniau nei Jungtinėje Karalystėje, kuri pagal žmogiškų išteklių išvystymą yra labai aukštai – net 13 vietoje pasaulyje? Ar gali būti, kad galvoti, jog būsime linksmi ir laimingi tik tuomet, kai mūsų šalis praturtės ir išspręs savo opias problemas, yra tik iliuzija? Ar gali būti, kad mūsų materialinei situacijai gerėjant tapsime vis liūdnesni, piktesni ir nelaimingesni?

Materialinė gerovė gimdo mūsų perfekcionizmą

Viena, ką žmonėms suteikia valstybės materialinė gerovė, yra pasirinkimo laisvė. Tačiau ši laisvė prislegia, nes išauga mūsų reikalavimai ir skatinamas mūsų perfekcionizmas. Šiame didžiulės pasirinkimų laisvės pasaulyje suprantame, jog jau nebegalime būti tikri, kad iš tiesų pasirinkome, kas geriausia. Kai nėra pasirinkimo ir kas nors nepavyksta, galime kaltinti aplinką. Tačiau kai turėjome pasirinkimą ir vėliau pamatome, kad pasirinkome netinkamai, belieka kaltinti tik save.

Pasirinkimų gausybės paskatintas perfekcionizmas yra pagrindinis mūsų džiaugsmo (ir laimės) naikintojas, nes niekada nepavyksta pasiekti tobulumo. Perfekcionizmo esmė yra nuolatinis geresnių variantų ieškojimas, kai ieškome to tobulo varianto. Bet kaip tai mus išsekina!

Laimė ateina ne tada, kai viskas tampa tobula, bet kai nusprendi pakelti savo žvilgsnį virš netobulumų. – Gerard Way

Blogiausia, kad perfekcionizmo yra visuose mumyse. Klausimas ne tas, ar jį turime, o kurioje gyvenimo srityje jo yra daugiausia.

Perfekcionizmas – mūsų džiaugsmo naikintojas

Štai keletas praktinių būdų, kaip perfekcionizmas žudo mūsų džiaugsmą:

- Atidėliojate, laukdami tobulo laiko.
- Manote, kad jūsų „pirmas blynas“ turi būti tobulas.
- Negalite pasidžiaugti pergalėmis, nes jau planuojate kitus tikslus.
- Savo sukurtus ir neįmanomus pasiekti „standartus“ primetate ir aplinkiniams.
- Susikuriate savęs ir kitų priėmimo „standartą pagal pasiekimus“.
- Per gyvenimą jus veda išgyvenimai, įtampa ir nerimas.
- Negalite liautis tobulinti savo kūrinio arba nuolat pirkti naujų prekių modelių, nes jums reikia geriausio.
- Tampate nelankstus ir negalite prisitaikyti, kai gyvenimas pradeda eiti ne pagal jūsų planą.
- Niekada nebūnate patenkintas savo paties kūnu.
- Daug dalykų nuolat iš naujo pergalvojate.
- Lyginate tai, ką turite jūs, su tuo, ką turi kiti.

Ar ką nors iš šio sąrašo atpažinote savyje? Iš esmės perfekcionizmą gimdo baimė, kad būsime atrasti netobuli, kad neišnaudosime visų galimybių, kad neaplankysime visų šalių ar nepatirsime visko, kas yra pasaulyje. Toks gyvenimas žudo mumyse džiaugsmą bei meilę kitiems ir sau.

Gerėjant gyvenimui pradedame tarnauti „Mamonai“

Godumas gyvenimui ir potyriams, noras turėti tai, kas geriausia, nėra tik šiuolaikinio žmogaus problema. Jau nuo seno žmonės suprato, kad turėdami daugiau turto turės daugiau laisvės tenkinti savo norus (pvz., turėti geresnių drabužių, keliauti ir t. t.) ir galbūt taip pasiekti džiaugsmą ir laimę. Tačiau iš tiesų viskas įvyksta atvirkščiai – įgytas turtas tampa piktu valdovu, kuris atima iš žmogaus laisvę ir džiaugsmą. Tuomet žmogus jau nebegali laisvai tarnauti Dievui. Tokią situaciją Jėzus pavadino „tarnavimu Mamonai“: Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mato 6, 24).

Kelias atgal į džiaugsmą

Kad ir kokie neturtingi atrodome patys sau, tačiau jei esame gerai apsirengę ir kasdien turime ką pavalgyti, turime kur gyventi, – esame turtingesni už didelę dalį pasaulio žmonių. Todėl tam tikra prasme esame „turtuoliai“, kuriuos apaštalas Paulius perspėja ir paragina, kaip elgtis: Šio amžiaus turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į netikrus turtus, bet į gyvąjį Dievą, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, dalijasi su kitais. Taip jie pasidės gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą (1 Timotiejui 6, 17–19).

Prisiminkime šį apaštalo Pauliaus paraginimą, išmokime jį mintinai ir praktikuokime, kad vėl patirtume laisvę ir džiaugsmą!

Straipsnis buvo publikuotas žurnale „Gyvieji šaltiniai“ 2021/2 (94)“.