Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

„Mažoji studija“. N. Paltinienės dainos, padėjusios suprasti, kas yra meilė

Nelė Paltinienė (1929–2020 m.). Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

LRT „Mažosios studijos“ laidoje „Kultūra ir religija“ apie estrados dainininkės Nelės Paltinienės gyvenimą ir kūrybą kun. Arūnas Peškaitis OFM kalbino „Žaros“ leidyklos direktorę Ramutę Žandarienę ir ilgametę Vilniaus plokštelių studijos redaktorę Ziną Nutautaitę-Indrikonienę.

N. Paltinienė iš Sovietų Sąjungos išvyko 1982 m. Įsikūrusi tuometinėje Vakarų Vokietijoje ten aktyviai koncertavo. 1989 m. jai buvo leista vėl pradėti koncertuoti ir platinti jos įrašus Lietuvoje. Per ilgą karjerą N. Paltinienė gavo daugybę apdovanojimų, tarp jų ir ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

„Iš jos dainų mes supratome, kas yra meilė“, – sakė Z. Nutautaitė-Indrikonienė. Ji pasakojo, kad su N. Paltiniene susipažino apie 1971 m., kai ansamblis „Kopų balsai“ įrašinėjo savo pirmąją plokštelę. Anot Z. Nutautaitės-Indrikonienės, Nelė į studiją įsiveržė kaip skersvėjis.

Z. Nutautaitė-Indrikonienė pasakojo, kad valstybinės filharmonijos ansambliui buvo nurodyta, jog dainos turi būti tarybinės-patriotinės ir lietuvių kalba. „Kopų balsų“ repertuaras buvo visiškai kitoks – daugiausia lietuvių kompozitorių dainos. Anot Z. Nutautaitės-Indrikonienės, N. Paltinienė darbe buvo nepaprastai reikli, geros nuotaikos, užsispyrusi.

„Prieš įrašą susižymėdavo tekstuose kirčius, priegaides, kur tvirtagalė, kur kirtis kairinis, – dalinosi ilgametė plokštelių studijos redaktorė, – skaitydavo tekstą, kad galėtų tarti, ir nepaleisdavo muzikantų, kol tai nebūdavo tas variantas, kokio ji norėtų“, – teigė Z. Nutautaitė-Indrikonienė ir stebėjosi, kad N. Paltinienė niekada nepavargdavo. „Oi, duokit kavos, gal galima kavos, aš pavargau – aš tokių žodžių negirdėjau“, – prisiminė ji.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Z. Nutautaitė-Indrikonienė neabejoja, kad N. Paltinienės dainas ateityje dainuos daugelis kitų atlikėjų. „Bandys atrodyti kaip ji, bandys judesius, bandys dainuoti tas dainas – galbūt instrumentuotės bus kitos, bet tai bus jos dainos“, – sakė ji.

R. Žandarienė pasakojo, kad nuo mažų dienų buvo didelė N. Paltinienės gerbėja: „Pirmą kartą buvau koncerte, kai ji iš Vokietijos grįžo į Lietuvą. Buvau viename koncerte, stengiausi patekti į visus koncertus, kurie vyko Lietuvoje.“ Viename koncerte R. Žandarienė į gėlių puokštę, kurią įteikė N. Paltinienei, įdėjo lapelį su savo telefono numeriu.

„Praėjus kiek laiko ji man paskambino, – pasakojo ji. – Būtent tie metai, kai ji man paskambino, sutapo su pačiu sunkiausiu mano gyvenimo laikotarpiu, nes tais metais mirė mano mamytė. Jos buvimas šalia labai padėjo, nes iš tikrųjų ji buvo be galo šiltas žmogus.“

Taip užsimezgė R. Žandarienės ir N. Paltinienės draugystė, davusi ir apčiuopiamų vaisių – „Žaros“ leidykla išleido ne vieną N. Paltinienės albumą ir organizavo daugelį koncertų.

Kun. A. Peškaitis atsiminė, kad N. Paltinienė jam pati yra sakiusi, jog visada tikėjo Dievu „ir tarybiniais laikais, kai negalėjo labai reklamuoti šito“. Vieną kartą N. Paltinienė, dainuodama restorane Klaipėdoje, atliko giesmę „Ave Maria“, ir vienas valdžios atstovas po koncerto pasakė, kad „Ave Maria“ restorane nederėtų dainuoti. Z. Nutautaitė-Indrikonienė pasakojo, kad sovietmečiu nebuvo galimybės įrašyti jokios „Ave Maria“ giesmės. „Manau, kad tikrai būtų pastaba, kodėl „Ave Maria“ estradinių dainų pynėje“, – sakė ji.

„Ave Maria“ N. Paltinienė atlikdavo kiekviename koncerte. Niekada neatsisakydavo dalyvauti Bažnyčios organizuojamuose labdaros koncertuose. „Didelę dalį gėlių, kurias gaudavo koncertuose, ji nunešdavo prie Aušros vartų ir pasakydavo tiesiog nuvežti į bažnyčią padėti gėles, kurias gavo iš klausytojų“, – sakė R. Žandarienė.

Daugiau klausykite įraše: