Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

10 min.

Mažoji Vilniaus istorija. Paminklas vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Po dvejų metų minėsime dvidešimtmetį, kai Vilniuje, priešais Lietuvos nacionalinį muziejų, 2003 m. buvo atidengtas paminklas vieninteliam Lietuvos karaliui Mindaugui. Skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas 3,5 metro aukščio paminklas, vaizduojantis karalių Mindaugą sėdintį soste ir rankose laikantį karališkąsias regalijas – skeptrą ir valdžios simbolį – rutulį, buvo atidengtas liepos 6-ąją.

Ši diena simboliškai laikoma pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo 1253 m. karūnavimo data, kuri švenčiama nuo 1991 m. Nors karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną švenčiame liepos 6-ąją, visiškai patikimų įrodymų, kad Mindaugas išties buvo karūnuotas būtent tada, nėra. Istoriniai šaltiniai mini tik tai, kad Mindaugas buvo karūnuotas liepos mėnesį. Tai, kad jis greičiausiai buvo karūnuotas būtent liepos 6 d., buvo apskaičiuota tik šiais laikais, kai suvokta, jog Mindaugo karūnavimo data gali tapti svarbia valstybine švente.

Tęsdami pasakojimų ciklą apie Vilniaus mieste esančias skulptūras ir monumentus po atviru dangumi, kartu su svetingiausia Vilniaus gide Lina Dusevičiene kviečiame geriau pažinti paminklą Lietuvos karaliui Mindaugui.

Anuomet paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo daug politikos, meno, Bažnyčios atstovų, taip pat didelis būrys Vilniaus miesto gyventojų ir svečių. Paminklo atidengimo ceremonijoje kalbėjęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis paragino vienintelį Lietuvos karalių įsivaizduoti ne tik kaip karvedį, mosuojantį kalaviju, bet ir esantį garbingųjų bei galingųjų Europos draugijoje, norintį gyventi pagal krikščioniškosios Europos principus. Būtent jo karūnavimas iš esmės pripažino Lietuvą lygiaverte valstybe kitoms to meto Europos valstybėms.

Ceremonijoje dalyvavo ir tuometis Prezidentas Rolandas Paksas, Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI su žmona Silvija, Liuksemburgo didysis hercogas Henris ir didžioji hercogienė Maria Teresa Mestre, Estijos prezidentas Arnoldas Rüütelis, Lenkijos vadovas Aleksanderas Kwaśniewskis, Kaliningrado srities gubernatorius Vladimiras Jegorovas, Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Šiandien paminklo atidengimo ceremonijos svečių sąrašas ne vienam gali kelti nuostabą.

R. Midvikio sukurtas 3,5 metro aukščio paminklas į Vilnių atkeliavo iš Tauragės. Projektuojant skulptūrą dalyvavo ir architektai Algimantas Nasvytis, Ričardas Krištopavičius bei Inesa Alistratovaitė. Aikštė, kurioje stovi paminklas, yra senojo Vilniaus miesto širdyje, joje iki mūsų dienų išliko svarbiausi istoriniai architektūros paminklai, todėl šiame projekte siekta išvengti dar vieno naujo monumento šalia jau esančių atsiradimo, konkuruojančių vertikalių ir vieno taško sureikšminimo. Projekto autorių tikslas buvo įprasminti ir suvaldyti visą erdvę – senųjų pilių teritoriją nuo Katedros aikštės pradžios iki Neries upės krantinės.

Aplink paminklą matomas saulės kalendorius, kuriame sužymėtos ne tik krikščioniškos, tačiau ir pagoniškos šventės. Tai atskleidžia, kad karalius Mindaugas savo religijos neatsisakė visiškai, o krikščionybės priėmimas iš dalies buvo susijęs su siekiu tapti karaliumi ir išvengti kruvinų kovų, alinančių kraštą.

Ši skulptūra perteikia labai didingą karalių, kuris rodo savo galingumą. Paminklo dydis taip pat puikiai perteikia galybę.

Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Projektą iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien