„Melskitės už Rusijos atsivertimą“: Taikos Karalienės žinia neramiam pasauliui

„Kiekvieną dieną kalbėkite rožinį, kad būtų taika pasauliui ir pasibaigtų karas, – kalbėjo Marija Fatimoje. – Jeigu mano prašymai bus išgirsti, Rusija atsivers ir bus taika. Jeigu ne, jos klaidos paplis visame pasaulyje, bus sėjamas karas ir Bažnyčios persekiojimai; teisieji taps kankiniais, daug kentės Šventasis Tėvas, bus išnaikinta daug tautų. Bet galiausiai mano Nekalčiausioji Širdis laimės. Šventasis Tėvas paaukos man Rusiją, kuri atsivers, ir pasauliui bus suteiktas taikos laikotarpis.“

Šiandien, karo grėsmės akivaizdoje, Marijos žinia darosi kaip niekad aktuali ir mums. Rusija vis dar neatsivertė. Vakarai taip pat vis dar neatsivertė, bet sukūrė naują pasaulį be Dievo, paniekinusį Jo įsakymus. Žinome iš Biblijos, kad, kai išrinktoji tauta palikdavo Dievą, Jis nebegalėdavo jos apginti ir leisdavo aplinkinėms tautoms ją bausti karais ir tremtimi (Plg. Jer 4, 16–18). Tuomet sunkumų prislėgta išrinktoji tauta vėl sugrįždavo pas Dievą ir Jis ją apgindavo, grąžindavo jai taiką ir ramybę (Plg. Jer 31, 3–4).

„Ši veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku“

Tikrai pastebime, kad šiame pasaulyje vis mažiau taikos. Motina Teresė kalbėjo apie paprastą kelią, vedantį į ramybę: „Tylos vaisius yra malda, maldos vaisius yra tikėjimas, tikėjimo vaisius yra meilė, meilės vaisius yra tarnystė, tarnystės vaisius yra ramybė.“ Taigi be maldos nėra tikėjimo, o be jo – meilės, kurios darbai veda į taiką ir ramybę.

Mergelę Mariją, taip pat ir Loreto litanijoje, vadiname Taikos karaliene. Šiandien Europoje vienos labiausiai žinomų yra šios trys Mergelės Marijos šventovės, traukiančios piligrimus: Lurdas, kuriame Mergelės Marijos apsireiškimai visada vykdavo rytais, Fatima (joje Marija pasirodydavo dieną) ir Medžiugorjė – Bažnyčios dar nepatvirtinta vieta, kurioje, kaip teigiama, Mergelė Marija apsireiškia vakarais. Anot Medžiugorjės regėtojų, tai paskutiniai Mergelės Marijos apsireiškimai žemėje. Paskutiniai prieš ką? Galbūt prieš Jėzaus sugrįžimą?

Prieš pusę metų buvo 40-osios metinės nuo tos 1981-ųjų birželio 24-osios, kuomet keli vaikai dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos kaimelyje, kuris reiškia „Tarp kalnų“, ant vieno iš jų regėjo Mergelę Mariją, kuri sakiusi esanti Taikos karalienė ir atėjusi prašyti žmonių atsivertimo. Turbūt neatsitiktinai šie apsireiškimai, jeigu jie kyla iš Dievo, prasidėjo šv. Jono Krikštytojo minėjimo dieną. Šis pranašas taip pat kvietė žmones į atsivertimą, kad paruoštų kelią ateinančiam Kristui.

Žymus vokiečių teologas Karlas Rahneris Mergelės Marijos apsireiškimus priskyrė pranašystės charizmai, išliekančiai Bažnyčioje. Be to, pastarųjų amžių Marijos apsireiškimai, anot jo, nebetinka privačių apsireiškimų kategorijai, nes yra aiškiai skirti visai žmonijai, o ne tik regėtojų šventumui paskatinti. La Saletėje, Lurde, Fatimoje, Betanijoje, Akitoje, Kibehe ir kitose Bažnyčios pripažintose apsireiškimų vietose Mergelė Marija kreipiasi į visą žmoniją, prašydama atgailauti ir atsiversti, melstis ir atsilyginti Dievui už Jo įžeidimus. Trečiojoje Fatimos paslaptyje piemenėliai matė viziją Mergelės Marijos, kurios užtarimas sulaiko angelus nuo teisingos Dievo bausmės pasauliui įvykdymo.

Mergelės Marijos kvietimas giliai maldai yra labai evangelinis. Juk parašyta, kad Jėzus mokė savo mokinius, kaip reikia visuomet melstis ir nepaliauti (Lk 18, 1). Malda yra susitikimo su Dievu akis į akį laikas, kuriame galime priimti Šventąją Dvasią ir prisipildyti ramybės, nes Dievo karalystė yra „teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje“ (Rom 14, 17). Jėzus sakė: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę <…> Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi“ (Jn 14, 27).

Evangelijoje Jėzus taip pat kalbėjo, kad demonų, sukeliančių nerimą, susiskaldymą ir karus „veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda ir pasninku“ (Mk 9, 29). Prieš tai parašyta, kad Jėzaus mokiniai negalėjo tos dvasios išvaryti – matyt, per mažai jų gyvenime buvo maldos.

Taigi šią evangelinę žinią matome visuose Mergelės Marijos apsireiškimuose. Ji taip pat mums perduoda žinią, kad nuo mūsų maldos ir atsivertimo priklauso daugelio sielų išgelbėjimas – tų, kurie atmetė Jėzaus dovanotą atpirkimą ir savo laisva valia skuba į pragarą. Juk „nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12). Mūsų, Jėzaus Kristaus Kūno narių, malda, Evangelijos liudijimas ir švento gyvenimo pavyzdys gali pasiekti, kad ir jie „prablaivės nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai“ (2 Tim 2, 26).

Medžiugorjės įvykių tyrimo komisijos išvados

2010 m. popiežius Benediktas XVI sudarė trečiąją komisiją Medžiugorjės įvykiams tirti, vadovaujamą kardinolo Camilio Ruini. Komisiją sudarė vyskupai, universitetų teologijos dėstytojai, taip pat psichologai ir kiti ekspertai iš Vatikano ir kraštų, esančių netoli Medžiugorjės.

Šiai komisijai buvo pavesta balsavimu pateikti pasiūlymus dėl Medžiugorjės įvykių antgamtiškumo bei tolesnio pastoracinio sprendimo šiai vietai. Ši patariamoji komisija iš pradžių pastebėjo dvi aiškias Medžiugorjės įvykių fazes ir, jas atskirdama, balsavo, kad pirmi 7 apsireiškimai Medžiugorjės regėtojams būtų pripažinti antgamtiniais (net 13 narių balsavo už ir 1 prieš). Dėl kitų apsireiškimų ir pranešimų reikalingas išsamesnis tyrimas, ir komisija nesiėmė balsuoti dėl jų pripažinimo.

Komisija taip pat pripažino, kad Medžiugorjė duoda daugiau gerų vaisių, nors yra ir abejotinų bei neaiškių dalykų; kad joje nerasta apgaulės, nors vienas iš regėtojų galėjo pasiduoti finansinės naudos siekimui. Atskleista, kad paaiškėjo, kaip komunistų saugumas aktyviai stengėsi diskredituoti Medžiugorjės regėtojus, iškraipyti jų žodžius, daryti įtaką tuometiniam vietos vyskupui, kuris iš pat pradžių apsireiškimus laikė antgamtiniais, o po saugumo bauginimo pasidarė aršiausias jų priešas. Taip pat pasiūlyta panaikinti draudimą oficialioms parapijų ir vyskupijų organizuojamoms piligriminėms kelionėms į Medžiugorję – tai jau padaryta 2019 metų gegužės 12 d. – Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje išvakarėse.

Komisija balsavo už pasiūlymą perimti Medžiugorjės sielovadą iš vietos vyskupo ir įkurti joje popiežišką šventovę, prižiūrimą tiesiogiai Šventojo Sosto. Taip pat komisija siūlė perkelti dėmesį nuo regėtojų prie Medžiugorjės – kaip malonės ir piligrimystės vietos. Nors pagrindinės išvados paskelbtos žurnalistams, ataskaita buvo visiškai slapta. Tačiau po kelerių metų, vis nesulaukiant Vatikano oficialaus sprendimo, kažkieno iš komisijos narių visas šios ataskaitos tekstas buvo nutekintas žurnalistams Saverio Gaetai bei Davidui Murgiai, kurie oficialiai išleido knygas su papildoma informacija ir komentarais.

Popiežiaus Pranciškaus požiūris į apsireiškimus Medžiugorjėje

Vienoje kelionėje lėktuvu popiežius Pranciškus šią kardinolo Ruini ataskaitą pavadino „gera, labai gera“. Tačiau jis taip pat išsakė savo asmeninę abejonę, jog yra skeptiškas apsireiškimų Medžiugorjėje atžvilgiu. Komisija pasiūlė, kad pirmuosius 7 apsireiškimus Bažnyčia pripažintų antgamtiniais, o kitus toliau tirtų, tuo tarpu popiežius Pranciškus žurnalistams sakė, jog pirmuosius 7 apsireiškimus reikia toliau tirti, o likusieji turbūt neturi didelės vertės. „Marija nėra paštininkė, kasdien atnešanti pranešimus, bet mama“, – viename privačiame interviu kalbėjo popiežius 2013 metais.

„Ilgai tylėjau, bet dabar šaukiu kaip gimdyvė“

Galbūt Bažnyčioje gyvuoja įsitikinimas, kad dažnas Mergelės Marijos kalbėjimas neatitinka Marijos paveikslo Biblijoje, kur tėra keli jos pasisakymai. Apskritai moterims tuometinėje kultūroje apaštalas Paulius liepdavo laikytis tyliai (Plg 1 Kor 14, 34). Tačiau galėtume prisiminti pranašo Izaijo žodžius: „Ilgai tylėjau, lūkuriavau ir susilaikiau, bet dabar aš šaukiu kaip gimdyvė, dūstu ir aikčioju“ (Iz 42, 14). Kiekviena mama juk šauktų, matydama amžiams pražūstančius savo vaikus… Taip pat galėtume prisiminti ir apaštalo Pauliaus dvasinių dovanų sąrašą, kuriame yra ir paraginimo dovana (plg. Rom 12, 8).

Taigi, nors pranešimuose Medžiugorjės regėtojams dažnai pasikartoja penkeriopas raginimas melstis, skaityti Bibliją, pasninkauti, kas mėnesį eiti išpažinties, su gyvu tikėjimu dalyvauti šv. Mišiose, jis nėra bevertis dėl to, kad jame nėra naujos žinios, bet tik „tai, ką esame gavę nuo pradžios“ (plg. 1 Jn 2, 7). Malda yra tikėjimo, vilties ir meilės praktikavimas. Neįmanoma atsiversti be maldos – asmeninio atsigręžimo į Dievą, bendravimo su Juo, taip atsiveriant Šventosios Dvasios dovanai. Juk kvietimas į maldą ir atsivertimą yra pagrindinė Jono Krikštytojo, atėjusio paruošti kelią Jėzaus Kristaus atėjimui, skelbimo žinia: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus karalystė“ (Mt 3, 2).

Atrodo, kad šv. Pranciškus Asyžietis neturėjo leidimo sakyti teologinių pamokslų, bet vien tik paraginimus į atsivertimą. Būtent tokie yra Medžiugorjės regėtojų, o ir visų kitų Mergelės Marijos apsireiškimų pranešimai. Be to, tos pačios žinios pakartojimas vis nauja forma gali būti išmintingas prisitaikymas prie šių laikų žmonių nuobodulio, kuomet ieškoma vis naujų dalykų ir nebevertinama bei užmirštama tai, kas sena, nes pasaulis nuolat atitraukia mūsų dėmesį nuo Dievo laikinų dalykų blizgesiu.

Marijos apsireiškimų įvairovė ir ta pati žinia

Daug kas apsireiškimus Medžiugorjėje laiko neįtikimais dėl jų gausumo, palyginti su vos keletu apsireiškimų Fatimoje. Visgi, geriau patyrinėję Bažnyčios pripažintus antgamtiniais Mergelės Marijos apsireiškimus, pamatytume didelę jų įvairovę: vienur, kaip Gvadalupėje ar Lurde, Marija apsireiškė vienam asmeniui, kitur keliems ar net šimtams bei tūkstančiams, kaip Zeitune (Egiptas). Vienur ji sakė nedaug žodžių, kaip Šiluvoje, kitur nesakė nieko, kaip Noke (Airija), o kitur kalbėjo tūkstančius kartų – kaip 1983 m. stigmatizuotajai Gladysai Quirogai prasidėjusiuose apsireiškimuose San Nikolase (Argentina), kuriuos 2016 m. vietos vyskupas pripažino antgamtiniais. Dėl savo panašumo ir pranešimų gausumo ši apsireiškimų vieta kartais vadinama Argentinos Medžiugorje.

Visgi naujasis vietos vyskupas, suderinęs tai su Vatikanu, paprašė regėtojos nebeskleisti naujausių pranešimų, nes baiminamasi, kad tai nebūtų pačios regėtojos vaizduotės vaisius, kaip aidas atkartojantis patirtus antgamtinius apsireiškimus. Tai ir ganytojiškas apdairumas, ir dar vienas klusnumo išbandymas. Tačiau viename iš San Nikolaso pranešimų Mergelė Marija skundėsi: „Visur, kur pasaulyje buvo duoti mano pranešimai, atrodė, kad skelbiama kapinėse. Nebuvo tokio atsako, kokio tikėjosi Viešpats.“

Laukdami galutinio popiežiaus sprendimo dėl apsireiškimų Medžiugorjėje antgamtiškumo, galime skubiai įsiklausyti į Mergelės Marijos – Taikos karalienės – žinią, kuri ta pati Lurde, Fatimoje ir visose kitose apsireiškimų vietose: esame kviečiami atsiversti, pradėti rimtai gyventi Evangelija ir daug melstis už taiką bei nusidėjėlių atsivertimą. Štai vienas iš pranešimų Medžiugorės regėtojams:

„Taikos, taikos, taikos! Pasaulis gali būti išgelbėtas tik per Taiką, tačiau visas pasaulis ras ramybę ir taiką tik tuomet, jeigu atras Dievą… Susitaikykite tarpusavyje, būkite broliais…“ (1981 06 26)