2020 07 10

Vaidotas Žukas

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Meno aukcionas išjudino T. Matulionio fondo rėmėjus. Netikėti eksponatai palaimintojo muziejui

Knygos dedikacija: „Didžiai Gerbiamai Panelei Birutei atsilankius Kaune. +Vysk. Teofilius Matulionis. Kaunas. 1939.II.1.“
Dantės „Dieviškoji komedija“ (1938), kurią vyskupas Teofilius Matulionis padovanojo jaunai merginai Birutei Verkelytei, atvykusiai iš Vilniaus į sostinę Kauną 1939 m. Dalios Fedaravičiūtės nuotrauka

Šių metų pandemijos metu Palaimintojo Teofiliaus Matulionio paramos ir labdaros fondas (TM fondas) ėmėsi rizikingo projekto – per karantiną surengė šiuolaikinio meno aukcioną internetu, siekdamas surinkti lėšų išleisti vysk. T. Matulionio laiškus. Dauguma iš šių 150 laiškų buvo rašyti giminaičiams į Lietuvą iš sovietinių kalėjimų Rusijoje.

Virtualiam meno aukcionui TM fondas pristatė 21 autorių ir 58 jų kūrinius. Dalį dailės darbų pateikė patys menininkai, kita dalis buvo XX a. modernaus meno klasikai, gauti iš privačių kolekcijų.

Aukciono metu internetu buvo nupirkti Elvyros Kairiūkštytės (1950–2006), Vinco Kisarausko (1934–1988), Jono Kuzminskio (1906–1985) grafikos darbai, Vaidoto Žuko tapyba, keraminis pano.

Nuolatiniai TM fondo rėmėjai Kristina ir Vidūnas Mekšrūnai 500 eurų pervedė dar iki aukciono. Vis dėlto reikšmingiausias lėšų papildymas įvyko jau po aukciono. Keli krikščioniškai ir filantropiškai nusiteikę žmonės – Elena Leontjeva, Arūnas Mačiuitis, Laimutė ir Povilas Milašauskai – pervedė po 1000 eurų, Dainius Pupkevičius – 500 eurų. A. Mačiuitis, D. Pupkevičius ir Milašauskų šeima aukcione įsigijo ir meno kūrinių. Taigi TM fondo sąskaitoje jau surinkta 5000 eurų, t. y. pusė laiškų knygai parengti ir leidybai reikalingų lėšų. TM fondas tikisi, kad iki 2020 m. pabaigos pavyks surinkti visą reikalingą sumą.

Tiltas per Vilnelę. Fone – bažnyčios.
Jonas Kuzminskis, „Tiltas per Vilnelę“ (1942 m.). Aukciono organizatorių nuotrauka
Vinco Kisarausko grafikos darbas.
Vincas Kisarauskas, III (1962 m.). Aukciono organizatorių nuotrauka
Nupiešti paukščiai.
Elvyra Kairiūkštytė, „Paukščiai II“ (1998 m.). Aukciono organizatorių nuotrauka
Glazūruotas kryžius su širdimi mediniame rėme.
Vaidotas Žukas, „Kryžius su širdimi“ (2019 m.). Aukciono organizatorių nuotrauka
Dvi kriauklės ir užuolaida.
Vaidotas Žukas, „Dvi kriauklės ir užuolaida“ (2016 m.). Aukciono organizatorių nuotrauka

TM fondas yra registruotas gimtojoje vyskupo T. Matulionio parapijoje – Alantoje. Molėtų savivaldybės ir Alantos technologijų ir verslo mokyklos administruojamame dvare veikia TM fondo įkurtas Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus.

Reikšminga šio muziejaus eksponatų dalis yra relikviniai vyskupo daiktai, jo laiškai. Tarp brangiausių relikvijų – iš Solovkų lagerio vyskupo parsivežti akiniai, kišeninis laikrodis, barzdos skutimo peilio galąstuvas, perlamutrinės marškinių sąsagos, rožančius. Arba štai kitoje vitrinoje – medinis sudedamas altorėlis-slapukas, kurį vyskupas pats išskaptavo, sumontavo ir prie kurio melsdavosi Mordovijos politkalinių zonoje, Potmos Invalidų namuose. Arba kalėdiniai žaisliukai, paties 82 metų vyskupo meistriškai iškarpyti ir pasiųsti iš Mordovijos į Kauną 7-erių dukterėčiai Marytei. Arba bambukinė lazda, kuria vyskupas pasiremdavo, grįžęs 1956 m. Lietuvon iš kalinimų Rusijoje, valdžios nutrenktas į sovietinį Birštoną, vėliau išvežtas į Šeduvą. Visa tai eksponuojama T. Matulionio muziejuje Alantos dvare.

TM fondas T. Matulionio muziejų nuolat papildo naujais eksponatais. Neseniai iš vyskupo giminaičio Rimo Matulionio TM fondas gavo ne tik porcelianinį puoduką kavai, bet ir antrą palaimintojo mišių rankšluostėlį su išsiuvinėta KJK – Kristaus Jėzaus Karaliaus – monograma.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Dar iš šio pandeminio pavasario–vasaros naujienų – kelios nematytos nuotraukos ir dar keli palaimintojo Teofiliaus daiktai, vyskupo padovanoti brolio Antano Matulionio įdukrai Birutei Verkelytei-Fedaravičienei (1915–2017). Tai 1938 m. į lietuvių kalbą išversta Dantės Alighierio „Dieviškoji komedija“, kurią vyskupas padovanojo iš Vilniaus į sostinę Kauną 1939 m. vasario 1 d. atvykusiai 23 metų merginai, užrašė gražią dedikaciją „panelei Birutei“.

Kitas naujas Alantos dvaro eksponatas – vyskupo T. Matulionio iš Italijos parsivežtas Romos nuotraukų albumėlis su vyskupo antspaudu-signatūra. Ir trečias brangus eksponatas – vyskupo Teofiliaus iš Šv. Žemės parvežta metalinė segė su Jeruzalės kryžiumi. Visus šiuos vyskupo dovanotus daiktus Birutės Verkelytės-Fedaravičienės dukra Dalia Fedaravičiūtė su dovanojimo raštu perleido TM fondui, kad šie daiktai būtų saugomi ir eksponuoti Alantos dvaro muziejuje.

Dantės portretas atverstoje jo „Dieviškojoje komedijoje“.
Dantės „Dieviškoji komedija“ (1938), kurią vyskupas Teofilius Matulionis padovanojo jaunai merginai Birutei Verkelytei, atvykusiai iš Vilniaus į sostinę Kauną 1939 m. Dalios Fedaravičiūtės nuotrauka
Knygos dedikacija: „Didžiai Gerbiamai Panelei Birutei atsilankius Kaune. +Vysk. Teofilius Matulionis. Kaunas. 1939.II.1.“
Dantės „Dieviškoji komedija“ (1938), kurią vyskupas Teofilius Matulionis padovanojo jaunai merginai Birutei Verkelytei, atvykusiai iš Vilniaus į sostinę Kauną 1939 m. Dalios Fedaravičiūtės nuotrauka
Romos žemėlapis, nuotrauka ir Teofiliaus Matulionio signatūra.
Romos nuotraukų albumėlis, kurį vyskupas Teofilius Matulionis parsivežė iš Italijos ir padovanojo brolio Antano Matulionio įdukrai Birutei. Dalios Fedaravičiūtės nuotrauka
Metalinė segė su Jeruzalės kryžiumi.
Segė su Jeruzalės kryžiumi, vysk. Teofiliaus Matulionio parvežta iš Šv. Žemės 1936 m., padovanota Birutei Verkelytei. Dalios Fedaravičiūtės nuotrauka

TM fondo fotoarchyvas pasipildė veiklaus Kaišiadorių vyskupijos kunigo atsiųstomis nuotraukomis –netikėtomis ir iškalbingomis. Vienos jų reverse – „Lietuvos aido“ antspaudas. Neformalioje nuotraukoje užfiksuoti 1933 m. spalio mėnesį iškeisti politiniai kaliniai – į nepriklausomą Lietuvą grįžtantys devyni kunigai, vyskupas T. Matulionis ir keturi pasauliečiai. Šio iš Rusijos kalėjimų sugrįžtuvių ciklo žinomos kelios kitos grupinės nuotraukos (žr. knygoje „Palaimintasis vyskupas kankinys TEOFILIUS MATULIONIS Blessed Bishop Martyr“, 2019, p. 48–53).

Bet naujojoje nuotraukoje, su darželių gėlių puokštėmis sėdintys žmonės, apsirengę žieminiais paltais, dar prieš valandą buvę sovietiniai kaliniai, – išvargę, nevalytais batais, kažkokioje pakelės geležinkelio stoties salėje – gal tai Obeliai, gal Dotnuva ar Kėdainiai. Ant grindų primėtyta daug nesušluotų žiedlapių. Kadras tiesiogiai liudija, kokiomis sąlygomis šie žmonės buvo vežami kalinių vagonuose belangėse vienutėse ir kas jų laukė, jei Vatikano ir Lietuvos vyriausybės pastangomis jie nebūtų iškeisti į Antaną Sniečkų ir kitus 23 aktyvistus, už priešvalstybinę veiklą suimtus ir sėdėjusius Lietuvos kalėjimuose. Nors nepriklausoma Lietuva 1933 m. skaičiavo jau penkioliktus laisvės metus, šie išvaduoti kunigai ir T. Matulionis atvyko į laisvą tėvynę pirmą kartą. Sutrikę žmonių veidai liudija, kad jie dar patys netiki, kad ši laisvė jau yra realybė.

Kita nematyta nuotrauka – tai vyskupas T. Matulionis, 1939 m. aukojantis mišias Vilniaus Aušros vartuose – pirmasis TM fondo turimas fotokadras, kuriame palaimintasis užfiksuotas su akiniais.

Trečioji nuotrauka – 1934 m. Antalieptė, kur garbingo svečio sulaukę Lietuvos pavasarininkai kilnoja vyskupą T. Matulionį į orą.

Potiniai kaliniai sėdi ant kėdžių su gėlėmis rankose.
Dešimt dvasininkų ir keturi pasauliečiai, po 1933 m. spalio mėn. pasikeitimo politiniais kaliniais, grįžtantys į Lietuvą. Šie sąžinės kankiniai „Lietuvos aido“ nufotografuoti kažkurioje iš Lietuvos geležinkelio stočių, pakeliui į Kauną. Centre su lazda rankoje – vyskupas Teofilius Matulionis. Kaišiadorių vyskupijos kurijos nuotrauka
Teofilius Matulionis aukoja Mišias, jam už nugaros – Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
Vyskupas Teofilius Matulionis aukoja Mišias Vilniaus Aušros vartuose 1939 m. Kaišiadorių vyskupijos kurijos nuotrauka
Žmonės ant rankų kilnoja vyskupą.
1934 m. Antalieptėje Lietuvos pavasarininkai kilnoja pas juos atvykusį vysk. Teofilių Matulionį. Kaišiadorių vyskupijos kurijos nuotrauka

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.