2022 06 08

Sigita Aleksandravičiūtė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

8 min.

Meno kūrinių kapinių prižiūrėtojas J. Laivys: „Kuriu nekuriančio menininko gyvenimą“

Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka

Kaip skelbia Kleopo draugija, JUOZAS LAIVYS / PAUL GAUGUIN yra Meno kūrinių kapinių prižiūrėtojas, Kleopo draugijos narys. Tai individualių kūrinių iki 2029 m. nekuriantis menininkas, kuris nekalba angliškai ir yra ūkininkas, mokantis prancūziškai. Gyvenimo kelią pradėjo 1976 m. Rietave, šiuo metu su šeima gyvena Narvaišiuose, Plungės rajone.

Per savo kūrybinį gyvenimą J. Laivys yra sukūręs 256 kūrinius, kurie rodyti įvairiose parodose. Menininkas yra surengęs 18 personalinių parodų, dalyvavęs 99 grupinėse parodose, iš kurių 45-iose – ne Lietuvoje. Kūrėjas bendradarbiauja su kitais menininkais, rašo ir įgyvendina meninius projektus, organizuoja parodas, sudaro katalogus. Domisi postprodukcinės raiškos perspektyvomis.

J. Laivio personalinė vaizduojamojo meno praktika apima skulptūras, objektus, instaliacijas, akcijas, performanso meną, tekstus, videomeną ir fotografijas.

2001 m. skulptūros studijas VDA baigęs menininkas išsiskiria autentišku priėjimu prie tokių šiuolaikiniame mene aktyviai svarstomų temų kaip autorystė, institucinė galia, ekonominė meno vertė, meno ir gyvenimo ribos (ar jų nebuvimas). Iškeldamas šias problemas, J. Laivys neretai pasitelkia apropriacijos strategiją, sąmoningai tiesmuką retoriką, būdingą masinei ir biurokratinei kultūrai. Konceptualius gestus autorius jungia su tikrais fiziniais gestais. Santykius su kūriniais apibrėžia kaip atskirų kūrinių tarpusavio sąsają.

Daugybė populiarių menininkų renkasi gyvenimą būtent Vilniuje. Kodėl pasirinkai kitą kelią – kurti gyvenimą kaime? Ar vilnietiškas parodų gyvenimas yra kitoks? Koks tenykščio menininko stereotipas? Ar pasiilgsti to?

Įdomus klausimas. Kiek žinau, daugybė populiarių menininkų gyvena Paryžiuje, Niujorke, Berlyne ir nesirenka gyvenimo Vilniuje. Atvirai pasakius, apie menininkų populiarumą nesu labai kompetentingas kalbėti, nes tai susiję su reitingavimu ir iškreipia paties meno sampratą. Kiek kokio konkretaus kūrėjo populiarumas priklauso nuo jo gyvenamosios vietos, sunku pasakyti ir įvertinti. 

Aš keturiolika metų gyvenau Vilniuje, metus – Lione, dabar jau šešiolikti metai, kai gyvenu vienkiemyje. Vaikystė prabėgo Rietave, paauglystė – Plungėje. Visada, kai iš mažesnio miesto atsikraustai į didesnį, sugrįžęs supranti, koks jis nedidelis, ypač kultūrinės įvairovės požiūriu, nors ten gyvendamas to nepastebi. Po Liono Vilnius irgi pasirodė susitraukęs, todėl su žmona nusprendėme kraustytis į vienkiemį. Čia nesijaučiu atsiskyręs ar kažkaip nutolęs nuo to, kas vyksta pasaulyje.

Kalbant apie menininkų stereotipus, jie tikriausiai egzistuoja. Vieni niuansai prigyja Vilniuje, bet lygiai taip pat tam tikrų stereotipinių menininkų elgsenos bruožų galima apčiuopti nuvažiavus į Kauną ar į Klaipėdą, Šiaulius. 

Kadangi tie stereotipiniai menininkių elgsenos pastoliai nuolat kinta, tai to neįmanoma pasiilgti, džiaugiuosi, kad dar galiu juos pastebėti, ir man to užtenka.

Ką kaime veiki? Kokia įprasta tavo dienotvarkė? Kokie sumanymai? Ar menininkas periferijoje turi tiek pat savo veiklos galimybių, kaip ir sostinėje? Gal jos stiprios ne kiekybe, o kokybe?

Nors tas skirstymas į centrus ir periferijas vis dar populiarus šiandienos vertinimuose, nemanau, kad tai yra produktyvu bendresniąja prasme. Labai nemažai periferinio mąstymo yra susikoncentravę ir centruose, o kaime be vargo įsikuria ir miesčioniškos mąstysenos. Kartais netgi atrodo, kad „paganai“ su „urbanais“ dabar susikeitę vietomis, bet gal tai tik mano subjektyvus pastebėjimas.

Kaime nėra blogai. Daržai, sodai, gyvūnai, gal kiek švaresnis oras, labiau jaučiama, kada pavasaris ar ruduo prasideda. Čia dienotvarkė ar penkių dienų savaitė nelabai pritaikoma. Kasdienybėje ją nuolat kas nors perrašo. Kadaise per radiją girdėjau, kad iki dvidešimtojo amžiaus žmonės per parą po kelis kartus miegodavo ir tuštindavosi tik atsitūpę. Čia greičiausiai industrializacija savų pokyčių įnešė. Kiek jos kokybiškos ar kiekybiškos, sunku spręsti, kiekvienas, matyt, sprendžia pagal savo supratimą, pasirinkimo galimybes ar nukrypimo lygį. 

Kadangi šiuo metu kaip menininkas naujų kūrinių nekuriu, tai negaliu pasakyti, kokios perspektyvos būtų gyvenant kitur, kad ir laikinojoje sostinėje.

Juozas Laivys. Asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka

Kodėl sustabdei savo kūrybinę veiklą? 

Kūrybinę veiklą sustabdžiau 2015-aisiais, eidamas keturiasdešimtuosius gyvenimo metus. Iš meno istorijos buvau girdėjęs, kad vienas prancūzas impresionistas Paulis Gauguinas, būdamas tokio amžiaus, pradėjo intensyviai kurti, tai aš nusprendžiau pabandyti nekurti. Iš principo galima sakyti, kad kuriu nekuriančio menininko gyvenimą. Galbūt 2028 m. pavyks kažkaip tai užbaigti, o gal ir ne. Pagyvensim – pamatysim.

Dar viena iš tokių paskatų ar pasakų tai daryti įvardinčiau bent jau tuo laiku suaktyvėjusį žmonių kūrybiškumą. Dažnai tekdavo girdėti parodose, kai atėję žiūrovai sakydavo, jog ir aš taip galiu padaryti. Tai dėl to aš ir nebekuriu individualių kūrinių, kad tiems kitiems būtų taip nesunku tai padaryti.

Ką reiškia savo paties gyvenimą paversti meno kūriniu? Ar jis kaip nors fiksuojamas? Ar prieinamas žiūrovui? Ar tai tėra kūrybinė pauzė?

Visaip būna, nekuriantis menininkas Paulis Gauguinas keliavo, buvo už poliarinio rato, netoli pasaulio sėklų sandėlio, Šveicarijoje mokėsi sūrio gaminimo paslapčių, Gdanske vėl kažką veikė, po to nustojo keliauti, nusprendė apsiginti menų daktaro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, tai irgi savotiškas edukacijos su trečio amžiaus universiteto bruožais periodas. 

Kas tai yra ir kodėl buvo įkurtos Meno kūrinių kapinės? Ką jos reiškia asmeniškai tau ir pasauliui? Pagal veiklos pobūdį Meno kūrinių kapinės nėra nei muziejus, nei galerija, nei privati kolekcija – tuomet kas tai?

Labai paprastas atsakymas – Meno kūrinių kapinės (MKK) yra paslauga menininkams. Kadangi tenka konstatuoti, kad kūriniai gyvena atskirą gyvenimą nuo savo kūrėjų, kai kada netgi kuria savarankiškai, tai, pripažinus jų gyvenimą, neišvengiamai iškyla ir mirties klausimas. Jei kūriniai miršta, tai reikia juos kur nors palaidoti. Taip atsiranda meno kūrinių kapinės ir jų nuostatos, kuriose MKK apibrėžiamos ne kaip muziejus ar galerija, ar kolekcija.

Nors tų visų visokiausių institucinių niuansų galima rasti, tarkim, senesnės kapinės virsta muziejais. Iš dar senesnių palaidojimų sužinome, kokios civilizacijos ir kaip kultūriškai gyveno, ir įvairiausias įkapes, tarkim, baltų, galima kolekcionuoti, bet šiuo atveju, kaip jau minėjau, tai yra paslauga menininkams, norintiems pagarbiai atsisveikinti su atitinkamos konsistencijos personaliniais kūriniais. Tai paslauga, susijusi su apsivalymu, tyrumu ir panašiais dalykais. 

Kokie menininkai ir kokius kūrinius kapinėse laidoja? Ką kapinės reiškia jiems?

Menininkų yra labai įvairių, su kūriniais jie atsisveikina taip pat įvairiai. Reikia pasakyti, kad ne tik vaizduojamojo meno kūrėjus domina ši paslauga, yra ir aktorių, muzikantų ar kino kūrėjų darbų, kurie ilsisi ramybėje, laukdami savo prisikėlimo.

Rodos, turėtų būti liūdna atsisveikinti su meno kūriniu, tačiau skaitant Meno kūrinių kapinių nuostatus tokio pobūdžio palaidojimai nuteikia linksmai. Kokia visgi tai vieta? Liūdna ar linksma?

Tai nei liūdna, nei linksma vieta, o rimta. Rimtai liūdna ir rimtai linksma, gal ir visai nelinksma ir visai neliūdna, o dar kitaip – skirtingais atvejais labai skirtinga, tai dažnai priklauso nuo labai daug ir dar įvairesnių dalykėlių.

Kiek Meno kūrinių kapinės yra žinoma ir lankoma vieta? Kokia auditorija yra jų lankytojai?

Kapinės lankomos dažnai, kaip ir galima tikėtis iš to, kokios jos yra. Nėra tokių srautų kaip į muziejų su nemokamais trečiadieniais, bet vienas kitas piligrimas užsuka. Kartais aš ir pats nesuprantu, iš kur ir ko jie čia dairosi, bet tokia realybė. Neseniai daviau interviu, tai aiškiai apibrėžiau, kad meno kūrinių kapinėse nenorėčiau tapti gidu, nes tai jas priartintų prie absurdo, kuris išgyvenamas gidų galvose, kai nuolat kartojamos tos pačios istorijos su tais pačiais niuansais.

Kuris meno kūrinio palaidojimas tau įsimintiniausias? Ar kada ypač liūdėjai dėl kurio nors kūrinio palaidojimo? 

Kaip kapinių sargas ir laidotuvių prižiūrėtojas griežtai laikausi nešališkumo principo. Nors, žinoma, galbūt ir turiu savų simpatijų, bet apie jas niekada nepasakoju, nes nekorektiška išskirti vieną ar kitą, kai visi yra tokie, kokie yra.

Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka

Ar kapinės turi ribas? Apie kokį skaičių palaidojimų ateityje galima kalbėti? Kokie ateinančios vasaros planai?

Jų ribos – 6,5 hektaro, čia tiek aš turiu žemės, nes į kitas teritorijas nelabai teisiška būtų plėstis. Konkrečių skaičių taip pat bent kol kas apsibrėžti nematau prasmės. Kol paslauga yra aktuali, tol, manau, ji ir gyvuos. Galbūt kur nors kitur pasauly dar bus atidaryta ir daugiau meno kūrinių kapinių, tada jau bus galima užsiimti komparatyvistika, lyginti ar skaičiuoti, nieko negali žinoti.

MKK vasarą suplanuota apie dešimt palaidojimų. Šiuo metu mąstau apie idėją, kaip praktiškai realizuoti ir detaliai aprašyti kūrinių balzamavimo apeigas MKK. Bandau išsiaiškinti, kuo balzamavimas skiriasi nuo restauravimo ir kaip autopsija pasireiškia tarsi ko nors matymas savo akimis.

Ar Meno kūrinių kapinių prižiūrėtojo darbas atima daug laiko? Kokios tavo pareigos?

Laiko atima, bet nekamuoja. O pareigas pats sau ir įvardiju – meno kūrinių kapinių ir laidojimo ritualų organizavimas bei priežiūra. Iš esmės labai sunku apibrėžti tas pareigas, kai kitų kapinių nėra ir, bent jau pagal profesinę liniją, nėra įmanoma su kažkuo susilyginti ar pabendrauti. 

Ar palaidotų kūrinių antkapiai taip pat yra meno kūriniai?

Ne. Antkapiai ir yra antkapiai. Nors pasitaiko atvejų, kai kūriniai yra palaidoti tokiu būdu, kad po to ir atlieka savo paties antkapio funkciją, bet tokių palaidojimų nėra daug.

Meno kūrinių kapinės atidarytos 2015-aisiais. O šiuo metu greta jų įsikūrė ir nauja meno erdvė GOVit-20. Kas tai? Kas joje eksponuojama ir kodėl?

Meninė erdvė GOViT-20 – tai XXI amžiaus antrojo dešimtmečio meno objektų rinkinys. Juos vienija visų pirma tas faktas, kad ilgesnį ar trumpesnį laiką buvo demonstruojami viešosiose erdvėse Žemaitijoje, o antra – vienaip ar kitaip savo forma ir turiniu šie objektai akcentuoja ne tik išorinį, bet ir vidinį savo vizualumą. Tokio pobūdžio meno objektų nėra daug net ir pasaulinėje praktikoje. Nežinau, kaip čia išėjo, bet šitame „regione“ tokių dalykų pasitaikė, tai tiesiog pavyko viską surinkti į vieną vietą. Gal kada nors meno tyrinėtojams bus įdomu tai atrasti, aprašyti ar paaiškinti. 

Kokia dar menine veikla užsiimi? Ar nesijauti esąs nebe menininkas, o kolekcionierius? Ar ruošiesi ką nors keisti savo veikloje?

Kadangi naujų kūrinių nekuriu, tai esu tik savo senesniųjų darbų autorius. Naujų neatsiranda, bet ir su senaisiais darbo užtenka. Reikia pasakyti, kad, suspendavęs naujų kūrinių kūrimą, bendradarbiavimo veiklos su kitais menininkais nenutraukiau, todėl ir toliau sėkmingai bendradarbiauju įvairiose veiksmų frontuose. Pavyzdžiui, nemažai prasmės šiuo metu randu atskirų rinkinių sudarymo peripetijose, kur, žvelgiant iš sui generis teisinės perspektyvos, įmanoma akcentuoti už autorinės teisės egzistuojančius niuansus. Drąsiai prisistatau kaip atitinkamų rinkinių sudarytojas, o tai iš dalies paaiškina tą faktą, kad parodų kuratoriai ir yra rinkinių sudarytojai, bet ne kūrėjai. Arba, jei kam nors tai patogiau, kitokio plauko kūrėjai, bet ne tiesiog kūrėjai ar autoriai.

Šiuo metu Klaipėdoje atidarėme parodą „Nieko naujo“. Norint suprasti, teks apsilankyti. Iš principo tai nieko naujo – architektūrinis pastato proporcijų rinkinys pateikiamas toje pat architektūroje. Gal įdomesnis niuansas, kad paroda be autoriaus, bet turi kuratorių – koordinatorių.

Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka
Juozo Laivio asmeninio archyvo nuotrauka

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.