Menotyrininkė dr. R. Janonienė: Lietuvos bazilijonų provincijos architektūroje neretai pastebima Vilniaus baroko įtaka

Šiemet minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus ir 400-osios bazilijonų vienuolio šv. Juozapato Kuncevičiaus (apie 1580–1623) kankinystės metinės. Sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė 2023 metus šv. Juozapato metais, o Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus tęsia šioms progoms skirtą renginių ciklą „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“. Renginiai supažindina su šv. Juozapato asmeniu, jo epocha, rusėnišku Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dėmeniu, istoriniais ir kultūriniais Ukrainos ir Lietuvos ryšiais. Šv. Juozapato metų kulminacija taps šiuo metu rengiama ir rudenį atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“.

Lietuvos istorikai ir mokslininkai iš užsienio jau skaitė ne vieną paskaitą apie Ukrainos krikščionybę, bazilijonų vienuolyno veiklą, o ciklą pranešimu „Lietuvos bazilijonų provincijos architektūros ir dailės paveldo likimai“ kovo 1 d. pratęs menotyrininkė, senosios dailės parodų organizatorė ir kuratorė dr. Rūta Janonienė. Jos mokslinio darbo sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninės kultūros šaltiniai, XV–XIX a. sakralinė ir sekuliarioji LDK dailė ir su ja susiję reiškiniai, pranciškonų observantų (bernardinų) paveldas, bažnyčių ir vienuolynų kompleksai, dekoro ikonografinės programos; XIX a. Vilniaus meno mokyklos profesorių ir mokinių kūryba, šios mokyklos tradicijų tęstinumas.

Lietuvos bazilijonų Švč. Trejybės kongregacija, įkurta 1617 m., iš pradžių jungė penkis (Vilniaus, Bytenio, Naugarduko, Minsko ir Žirovičių) vienuolynus. Pirmojoje generalinėje ordino kapituloje, vykusioje Naugarduke, kongregacijos centru buvo išrinktas Vilniaus vienuolynas, jis šį statusą išlaikė iki ordino panaikinimo 1839 metais. Iki XVIII a. vidurio Lietuvos provincijos bazilijonų vienuolynų skaičius išaugo iki 66, o 1773 m. kongregacija jungė 72 vienuolynus, kurių geografinis išsidėstymas nesutapo su LDK sienomis ir apėmė didelę Abiejų Tautų Respublikos teritoriją: nuo Jakobštato šiaurėje (dab. Latvija) iki Bučačo pietuose (dab. Ukraina), nuo Palenkės Bialos vakaruose (dab. Lenkija) iki Tadulino rytuose (dab. Baltarusija).

Pranešime bus pasakojama apie svarbiausius ir įdomiausius Lietuvos provincijos bazilijonų vienuolynus, aptariama jų architektūra, kurioje neretai pastebima Vilniaus baroko architektūros įtaka, bažnyčių vidaus įrangos ypatybės, garsiausi gerbti šventieji atvaizdai ir šv. Juozapato relikvijos. Deja, nemaža dalis šio paveldo buvo sunaikinta XIX a. antrojoje pusėje ir žinoma tik iš rašytinių ar ikonografinių šaltinių.

Dr. Rūtos Janonienės paskaita vyks kovo 1 d. 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius), ji bus tiesiogiai transliuojama ir muziejaus feisbuko paskyroje. Renginys nemokamas.

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija