Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 08 26

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Merūnas Vitulskis: jei reiktų, eičiau ginti tėvynės

Merūnas Vitulskis. „BNS Foto“ nuotrauka

Rugpjūčio 27 d. VI Dubingių muzikos festivalio uždaryme koncertuos ir melomanų, ir „klausytojų širdimi“ pamiltas tenoras MERŪNAS VITULSKIS. Šia proga su žinomu atlikėju pasikalbėjome ne tik apie tai, kuo jis prisiekusius savo ir festivalio gerbėjus apdovanos baigiamajame koncerte. Šnekučiavomės apie visa, kas šiuo metu tvyro ore: karo Ukrainoje kontekstą, emocinį ir kūrybinį kūrėjo klimatą ir, žinoma, Dubingių festivalio ateitį.

Merūnai, kaip pandemijos ir karo Ukrainoje kontekstas paveikė jūsų kūrybinį atlikėjo gyvenimą?

Kaip ir kiti, pandemijos metu sėdėjau namuose, stengiausi nerizikuoti savo ir kitų gyvybe, ir, tiesą sakant, labai „užsikentėjau“. Todėl su šeima ruošėmės – kai tik atsidarys sienos ir šie rūpesčiai baigsis, tai kad jau lėksim! Pildysim savo ir vaikų svajones, atostogausime kaip reikiant… Taip šią vasarą ir įvyko – keliavome su palapinėmis, plaukėme baidarėmis, aplankėme legolendą… O jei apie kūrybą – dirbu prie savo naujo albumo, jame bus nemažai ir mano sukurtų kūrinių. Dažniausiai kuriu vakarais, tai mano laikas sau. Minčių liftai dienos metu nevažinėja, išsibarsto per žmones, nes šitiek veiksmo mieste, pasaulyje! Tai mane labai išmagnetina. O vakarais susikaupiu, prisėdu prie fortepijono, gimsta kūrybiniai impulsai, renginių, koncertų idėjos.

Ne taip retai įvairių sričių kūrėjus girdime sakant, kad kai šalia barbariškai žudomi žmonės, daugybė dalykų nebetenka prasmės. Ar muzika atlaiko šio laiko išbandymus?

Taip, visos meno šakos dabar patiria didžiulį išbandymą. Įtampa jaučiama kiekviename žingsnyje, nuolat lydi nerimas – o kas toliau… Esame emociškai pavargę ir suradę būdus, kaip nuo to slegiančio konteksto psichologiškai atsiriboti. Ne veltui šiandien pats populiariausias gydytojas yra psichoterapeutas, tik mažai kas apie tai kalba. Koks ten menas tokiomis aplinkybėmis, kokia muzika, tapyba ar literatūra? Bet vis tiek judame į priekį su viltimi. Stengiuosi riboti informaciją, ieškoti tik patikrintų faktų, vengiu informacinių šiukšlių, neduodančių miegoti. Juk turiu du vaikus, galvoju apie rytojų, jų perspektyvas ir, žinoma, svarstau, „kas, jeigu“.  Ar eičiau ginti savo šalies?

Taigi – ar eitumėte?

Pirmiausia pasirūpinčiau šeimos saugumu, o paskui ginčiau šalį. Žmona, žinoma, prieštarauja, sako neišleisianti, bet pareiga yra pareiga. Jei kiekvienas jos vengtų, toli nenueitume. Jei nebūtų atsiradę drąsių žmonių, ir šiandien nebūtume laisvi.

Ir vis dėlto. Kur dabar krypsta jūsų kūrybinės mintys? Opera? Koncertiniai turai?

Turiu pripažinti, kad aš kol kas sunkiai atgaunu savo kaip muzikanto tapatybę. Gana sunku atsistatyti psichologiškai. Nors esu labai skatinamas žmonos, mūsų kūrybinės komandos, sunku save sugrąžinti ten, kur buvau. Nes nuolatinis darbas, muzikinė rutina palaikė tonusą, bet juk viso to ištisus trejus metus nebuvo… O ką rinktis – operinę ar vadinamąją „lengvąją“ muziką (beje, patirtis sako, kad lengvos muzikos nėra) – laikai sunkūs ir vienai, ir kitai. Kol kas džiaugiuosi, kad po truputį atsigaunam, dainuojame koncertuose, festivaliuose.

Festivaliai. Lietuvoje jų daug ir įvairių. Ar dažnai renkatės juose dalyvauti?

Niekada neatsisakau, nes juk nežinai, su kuo juose susitiksi, su kuo teks padirbėti. Atsiranda proga koncertuoti įvairiausiomis sudėtimis – su fortepijonu, kvartetu, gitarom, styginiais, pučiamaisiais, simfoniniu ar kameriniu orkestrais… Ir repertuaras, ir amplua nuolat keičiasi. Vasarą per savaitę dalyvauju bent viename festivalyje, renginyje, tai labai džiugina.

Ar iki šios vasaros buvote girdėjęs apie Dubingių muzikos festivalį?

Taip. Nuo pat naujosios Dubingių bažnyčios atvėrimo. Kad gimsta idėja ten kurti festivalį, sužinojau iš prodiuserio Gedimino Jauniaus, inicijavusio šią mintį. O po to viskas tik augo. Matau, kaip festivalis profesionalėja, kokie puikūs žmonės ateina į jį dirbti – jauni, perspektyvūs. Ir idėjos bei mecenavimo ikonai Aurelijai Rusteikienei dabar daug lengviau, nes turi daug bendraminčių. Manau, susitelkę mes padėsime festivalį išlaikyti gyvybingą labai ilgai, jo laukia puiki ateitis.

Kuo šis festivalis išsiskiria iš kitų, kur jo savitumo jėga?

Jame galima išgirsti daug geros skirtingų stilių muzikos, neapsiribojama tik akademine, džiazo ar kokia kita, ir vis randasi nauji bandymai. Labai tikiu šio festivalio ateitimi, matau, kad jis gali labai daug nuveikti, nes, viena, vadovaujasi vertybėmis, antra, renkasi originalią muziką, o ne šiaip „dar vieną koncertą“. Gal jis taps tarptautinis? Šiandien sienos atviros, įdomių kūrėjų labai daug, visi nori dalintis savo šalies autentika. O ką jau kalbėti apie Dubingių Šv. Jurgio bažnyčios erdvę, kurioje jis vyksta! Joje sklinda tokia šviesa, kad jauti, jog palaikymas ateina IŠ TEN (žiūri į dangų). Nepamirškime – Dubingių žemę yra lietę mūsų karaliai ir kunigaikščiai. Neabejoju, kad ateityje ten gali įvykti daug didingų dalykų.

Ir paskutinis klausimas – kuo apdovanosite Dubingių festivalio uždarymo koncerto klausytojus?

Savo programą nusprendžiau dalinti į dvi dalis: viena bus barokinė, kitoje skambės populiaresnė, itališka muzika. Pastaroji truputį „susuks galvas“ – šiek tiek pasivaikščiosiu tarp žmonių, gal ką nors pakviesiu padainuoti kartu. O pirmoje dalyje atiduosiu duoklę ypatingiems mano gyvenimo žmonėms, savo pedagogams Jonui Antanavičiui ir Virgilijui Noreikai. Kadangi veiksmas vyks bažnyčioje, tai, žinokite, vyks tiesioginė transliacija su dangumi, iš kurio jiedu mus ir stebės (šypsosi).

VI Dubingių muzikos festivalio informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.