Mirė 2022 m. „Auksinės lupos“ laureatė Nijolė Kvaraciejūtė

Nijolė Kvaraciejūtė. Daivos Šabasevičienės nuotrauka

Šiandien, eidama 84-uosius metus, mirė 2022-ųjų literatūros redaktoriaus premijos „Auksinė lupa“ laureatė, grožinės ir humanitarinės literatūros redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė.

Atsisveikinimas su Nijole Kvaraciejūte vyks Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) vasario 7 d., antradienį, nuo 15 val. Trečiojoje salėje bus urna su velionės palaikais. Laidotuvės vyks vasario 8 d., trečiadienį, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Artimieji labai prašo pagerbti Nijolę vienu gėlės žiedu.

Nijolė Kvaraciejūtė gimė 1940 m. sausio 15 d. Biržuose.

1960–1965 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigusi studijas dirbo „Pergalės“ (dabar „Metai“), „Naujosios Romuvos“, „Gamos“ redakcijose.

Nuo 1988 m. iki paskutinių dienų redagavo meno ir literatūros almanachą „Krantai“. Buvo aukštos kompetencijos, atsidavusi savo darbui redaktorė, ugdžiusi ne vieną rašytojų, kritikų ir vertėjų kartą. Redaktorės profesionalumą labai vertino Romualdas Granauskas, Algimantas Baltakis, Juozas Macevičius, Onė Baliukonė, Ramutė Skučaitė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Juozaitis, vertėjos Irena Balčiūnienė ir Danutė Sirijos Giraitė.

Nijolė Kvaraciejūtė išvertė kūrinių iš rusų kalbos, išleido atsiminimų knygą, suredagavo daug reikšmingų mūsų kultūrai knygų, tarp kurių paminėtina V. Daujotytės „Su Jurgiu Baltrušaičiu“, „Kalbos kalbėjimas“, „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“, A. Juozaičio „Šanchajaus istorijos“, „Alsavimas“, „Salomėja – sunkiausi metai“, Vaidoto Daunio „Šeštoji diena“, „Kūrybos karalystės šviesa“, R. Granausko „Gyvulėlių dainavimas“, „Kenotafas“, „Išvarytieji“, „Trečias gyvenimas“, Daivos Šabasevičienės „Teatro piligrimas“. Taip pat Danutės Krištopaitės „Apie kitus ir save“, Helmuto Šabasevičiaus „Baletas LT: originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti Lietuvoje XX a.–XXI a. pradžioje“, D. Sirijos Giraitės versti iš estų k. penki A. H. Tammsaarės „Tiesos ir teisingumo“ tomai, Jaano Kaplinskio eseistika „Šis bei tas“, Jaano Krosso romanas „Sustingęs skrydis“.