2021 08 21

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mirė „Laisvės“ premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys

Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, „Laisvės“ premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys. Šeimos archyvo nuotrauka

Rugpjūčio 20-ąją mirė Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, „Laisvės“ premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys.

Laidotuvės vyks rugpjūčio 23 d., pirmadienįAtsisveikinti su Juozu Mociumi galima rugpjūčio 22 d., sekmadienį, nuo 15 val., ir rugpjūčio 23 d., pirmadienį, iki 14 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos laidojimo namuose (Gegužių g. 57, Šiauliai). Šv. Mišios – rupjūčio 23 d., pirmadienį, 8 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Karstas išvešamas 14 val. Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys bus palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.

Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. 1944 m. pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę (Raseinių aps.), kur vienus mokslo metus dirbo mokytoju pradžios mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje. 1945 m. už paramą Lietuvos laisvės armijai (LLA) ir partizanams brolis kunigas buvo suimtas. 

Po brolio suėmimo J. Mocius išvyko į Eržvilką (Tauragės aps.), įsigijo pasą Antano Jonaičio pavarde ir pradėjo dirbti Eržvilko vykdomojo komiteto Finansų skyriuje. Eržvilke užmezgė ryšius su LLA Eržvilko kuopos nariais. 

1946 m. įstojo į Antano Stoškaus-Railos vadovaujamą partizanų būrį, turėjo slapyvardį Šviedrys. 1946 m. gegužės 3 d. naktį dalyvavo Eržvilko antpuolyje, kurio metu apšaudė Vidaus reikalų ministerijos (MVD) operatyvinės grupės kareivius ir stribus. 

1946 m. rugsėjo 20 d. paskirtas Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininku, turėjo slapyvardį Rainys. 

1947 m. sausio 18 d. naktį Tauragės aps. Eržvilko vls. Smaidrių k. Agotos Fišerienės name čekistai aptiko bunkerį ir suėmė ten besislapstančius Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininką J. Mocių-Rainį, Lydžio rinktinės štabo Ryšių skyriaus viršininką Joną Rimšą-Justą Šopį, Lydžio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininką Joną Mačiulį-Paulių Gasį. 

1947 m. gruodžio 6 d. MVD kariuomenės Karo tribunolas J. Mocių-Rainį nuteisė 25 metams pataisos darbų lagerio. 1956 m. bausmė sumažinta iki 15 metų. 1957-aisiais paleistas iš Pečioros lagerio (Komijos ASSR), dar 20 metų ten išdirbo akmens anglies šachtoje, nes negavo leidimo grįžti į Lietuvą. 

1977 m. Lietuvos SSR Ministrų Taryba pagaliau suteikė J. Mociui galimybę gyventi Lietuvoje. 

J. Mociaus motina Ona Mocienė su dukra Eugenija Mociūte 1948 m. gegužę buvo ištremtos į Mongolijos ASSR. Motina mirė tremtyje 1955 m., o E. Mociūtė 1960 m. grįžo į Lietuvą. Nuo trėmimo pasislėpęs brolis Stasys Mocius-Klevelis įstojo į partizanų būrį, žuvo 1952 m. Brolis kunigas Algirdas Mocius iš lagerio grįžo 1954 m., tačiau 1957 m. už „atnaujintą antitarybinę veiklą“ buvo suimtas antrą kartą. Į Lietuvą grįžo 1967 m. 

2000 m. Juozas Mocius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu,  2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, 2018 m. – „Laisvės“ premija. 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien