2021 08 31
Vidutinis skaitymo laikas:
Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka

Rugpjūčio 31 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.
Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. gimė Kaune.
1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje.
1949–1950 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. tęsė studijas Vilniaus valstybiniame universitete.
1954–1960 m. dirbo Lietuvos TSR prokuratūroje tardytoju, skyriaus prokuroru, ypatingai svarbių bylų tardytoju, skyriaus viršininku, Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroru.
1960–1990 m. – Lietuvos advokatų kolegijos narys, Advokatų kolegijos prezidiumo narys, dirbo advokatu Vilniaus ir Klaipėdos miestų, Varėnos rajono juridinėse konsultacijose.
1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis.
1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
1989–1990 m. buvo vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu.
1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkimų apygardoje, 1989–1990 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys, dirbo komisijoje Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politiniam ir teisiniam įvertinimui atlikti.
1989 m. rugpjūčio 6 d. – Gotlando komunikato signataras.
1990 m. vasario 24 d. išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Raseinių rinkimų apygardoje Nr. 84.
1990 m. kovo 3 d. – 1990 m. kovo 9 d. buvo į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų, rengusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų rinkinį, darbo grupės narys.
1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, 1990 m. kovo 11 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys, buvo paskirtas į redakcinę grupę Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms parengti.
1992 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
1996 m. įkūrė savo vardo teisininkų kontorą, iki 2004 m. buvo jos seniūnas. „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris.
1998–2002 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
Sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant Lietuvos Tautinį Olimpinį komitetą.
LTOK Garbės teismo narys, buvo Vilniaus universiteto tarybos pirmininku.
2000 m. liepos 1 d. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2000 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2008 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
LR Seimo informacija
Naujausi

Paramos koncertas „UNITED for Ukraine“ kviečia klausytis gospelo ir džiazo

Rašytoja U. Kaunaitė: „Man rūpi šiandienė realybė ir socialinės problemos. Tik iš ateities perspektyvos“

Jei krikščionys būtų vieningi – nebūtų skelbiami teisingi karai, būtų tik taikos teisingumas

Estijoje jau 30 metų vykstantis festivalis atkeliauja i Lietuvą!

Paskelbtos pavardės žmonių, įrašytų į numatytų ištremti asmenų sąrašus

Artėjant Velykoms – išpuoliai prieš krikščionis Izraelyje

Mokestinių pasiūlymų pakete – ir gerinantys, ir bloginantys ekonominę aplinką

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I: Europa bunda iš gilios iliuzijos

Vakarų susiskaldymo tikėjęsis Kremlius prašovė. Europiečiai vieningesni nei prieš metus

D. Alekna: šv. Bonaventūros „Brevilokvijas“ – didelis, bet iki smulkmenų apgalvotas statinys

Juozapo pamokos skaičiuojantiesiems svetimus pelnus
