Mirė Lietuvos scenos žiburys kompozitorius Kęstutis Antanėlis

K. Antanėlis pirmasis Europoje 1971-aisiais pastatė Andrew Lloydo Webberio roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“ – šis Vilniaus dailės institute slapta surengtas roko operos spektaklis tapo pirmuoju Europoje ir antruoju pasaulyje.

Roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ (Sigito Gedos libretas pagal Williamo Shakespeare’o dramą „Romeo ir Džuljeta“, režisierius Eimuntas Nekrošius) buvo K. Antanėlio jau kaip kompozitoriaus darbas. Pirmą kartą pastatyta 1982 m. Vilniuje ir 1988 m. anglų kalba Madisone, o atnaujinta versija dienos šviesą išvydo 1996 m. Vilniuje per LIFE festivalį. Kartu su kompozitoriumi Arūnu Navaku menininkas sukūrė ir roko operą „Peras Giuntas“ pagal to paties pavadinimo Henriko Ibseno dramą, kurios premjera Vilniuje įvyko 1997-aisiais.

K. Antanėlis 1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, 1991 m. – Vilniaus dailės akademiją, iki 1981-ųjų vadovavo savo įkurtam roko ansambliui „Antanėliai“. Savo muzikine veikla ir kūryba padarė įtaką roko ir jaunimo neoficialių judėjimų raidai Lietuvoje. Būdamas architektas suprojektavo pastatų, interjerų, baldų (Lietuvos Respublikos Seimo Kredencialų salei 1995 m.), sukūrė vitražų administraciniams pastatams, skulptūrų.

Tarp K. Antanėlio kūrinių – oratorija „Keturios lietaus šalys“ solistams, chorui ir orkestrui (1986 m., libretas S. Gedos), keturių dainų ciklas pagal Bernardo Brazdžionio eiles (1962–1972 m.), apie 200 dainų ir apie 80 instrumentinių pjesių. Daugeliui savo dainų tekstus K. Antanėlis sukūrė pats.

1998 metais už savo kūrybą K. Antanėlis pelnė Tarptautinio muzikos festivalio Vysbadene (Vokietija) Didįjį prizą.