2021 09 25

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mirė poetas, tapytojas, neprilygstamas pasakojimo meistras Leonardas Gutauskas

Poetas, tapytojas Leonardas Gutauskas. Tomo Lukšio / „Fotobanko“ nuotrauka

Skaudžios netekties žinia apie mirusį tėtį – rašytoją, poetą, tapytoją, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Leonardą Gutauską, savo feisbuko paskyroje pasidalijo sūnus Tadas Gutauskas. Šviesaus atminimo Leonardui Gutauskui buvo 82-eji.

Leonardas Gutauskas – beveik penkiasdešimties poezijos, prozos ir knygų vaikams autorius. Jo knyga „Pravardės“ buvo įtraukta į geriausių 2018 m. knygų penketuką. Rašytojas neabejotinai buvo vienas įdomiausių ir talentingiausių šiandienos vyresniosios kartos literatų. Jo kūryba išsiskiria originalia, asociatyvia pasakojimo technika, spalvingais personažais, lakia fantazija.

Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują L. Gutausko prozos rinkinį „Raudonoji jūra“, sudarytą iš keturių apysakų, kurias visas sieja gyvybės ir mirties susidūrimas.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad Leonardo Gutausko tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo – interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti. Ankstyviesiems paveikslams būdingas ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems – statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai (figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama). L. Gutausko kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, užsienio (Rusijos) muziejai.

Leonardas Gutauskas gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune. 1965 m. baigė scenografiją Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1991–1993 m. Vilniaus dailės akademijoje dėstė tapybą. Nuo 1960 m. dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje, rengė autorines parodas. Nuo 1967 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1989 m. – grupės „24“ narys. Iliustravo savo ir kitų autorių knygas. L. Gutausko kūrybos įtraukta į įvairius almanachus, rinkinius, antologijas. Romanų, poezijos išversta į vokiečių, lenkų, švedų, anglų, rusų ir kitas kalbas. Pagal romaną „Vilko dantų karoliai“ 1997 m. pastatytas meninis filmas, režisuotas Algimanto Puipos.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1976 m.

2001 m. Leonardui Gutauskui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už prozos ir poezijos kūrinius, 2006 m. jo romanas „Sapnų teologija“ įtrauktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. 2007 m. L. Gutauskas pelnė Žemaitės premiją, 2008-aisiais – Jono Aisčio literatūrinę premiją, 2011 m. jam įteikta Vilniaus miesto mero premija už eilėraščių rinkinį „Urbo kalnas“, o 2014 m. – Vlado Šlaito premija už knygą „Fragmentai“.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl tapytojo, poeto, rašytojo Leonardo Gutausko netekties.

„Šį pasaulį paliko įvairiapusis talentas, savito ir atpažįstamo braižo savininkas. Rašytojas ir menininkas gebėjo meistriškai vaizduoti tiek sakralius, tiek paprastus reiškinius ir sujungti juos į unikalią visumą. L. Gutausko kūryba ilgam išliks Lietuvos meno aukso fonde. Nuoširdžiai užjaučiu artimuosius ir visus L. Gutausko talento gerbėjus“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Užuojautą pareiškė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas. Anot šalies vadovo, tai didžiulė netektis ir menininko šeimai, ir meno bendruomenei, ir visai Lietuvai.

„Netekome iškilaus ir įvairialypio kūrėjo, kurio meninė biografija – tai ištisa mūsų šalies istorijos ir kultūros epocha. Leonardo Gutausko kūryboje – tapyboje, prozoje ar poezijoje – vyravo savitas, gilus ir skaidrus mąstymas, vis grąžindavęs mus prie amžinųjų vertybių prasmės ir jėgos“, – sakė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, L. Gutauskas gebėjo savitai ir glaudžiai sujungti kelis meninius žanrus, taip sukurdamas unikalų ir daugiasluoksnį kūrybos pasaulį, įkūnijantį asmens, tautos, valstybės tapatybės paiešką.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien