2021 09 29

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mirė viena svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos figūrų – kompozitorius Bronius Kutavičius

Kompozitorius Bronius Kutavičius. Arūno Baltėno / LMIC nuotrauka

Rugsėjo 29 d. mirė viena svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos figūrų – kompozitorius, profesorius Bronius Kutavičius. Jo indėlis į Lietuvos muzikinę kultūrą – išskirtinis. Šviesaus atminimo Broniui Kutavičiui buvo 89-eri.

B. Kutavičiaus kūryboje minimalistinės kompozicijos pinasi su archetipiniais lietuvių liaudies ir gamtos garsų motyvais.

Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje rašoma, kad nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Bronius Kutavičius – ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra. Jo kūryba išeina toli už grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Archajinėmis, pirmapradėmis pajautomis grindžiama, kultūrinės archeologijos misiją vykdanti B. Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli, tačiau darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga. Kompozicijos pasižymi teatrališkumu, savita erdvės traktuote, saikingu, bet efektingu raiškos priemonių vartojimu, motorine ritmika, koncentruota forma.

Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. Dėl daugiasluoksnio repetityviškumo ir muzikinės medžiagos redukcijos iki gan elementarių archetipinių modelių B. Kutavičiaus kūryba gali panėšėti į ankstyvąjį europietišką (post)minimalizmą, tačiau skamba ji visiškai kitaip. Jo pagoniškojo minimalizmo šaknys glūdi archajiškose lietuvių etninės muzikos formose, kurias galima laikyti protominimalistinėmis.

Muzikologas Linas Paulauskis Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje yra rašęs, kad Broniaus Kutavičiaus muzika iš pirmo žvilgsnio – gana lengvai paaiškinamas fenomenas. Iš tikrųjų kaip tik atvirkščiai – ji nepaprastai mįslinga.

„Kompozitorius kaip šamanas puikiai žino, kaip užburti publiką ir įtraukti ją į savo apeigas. Jis kaip architektas stato preciziškas konstrukcijas – partitūras, dažnai primenančias mandalas iš įvairių geometrinių figūrų: ratų, kvadratų, kryžių, žvaigždžių ir pan., – teigia muzikologas. – Jo muzikos technika, regis, ne itin sudėtinga – dažniausiai ji pagrįsta kelių skirtingo ilgio melodinių darinių vienalaikiu kartojimu, nuolatinėmis mirguliuojančios faktūros rotacijomis.

Šias konstrukcijas paprasta analizuoti, tačiau tai nė kiek nepraskleidžia paslaptingumo šydo. Tai nepaaiškinama nei teatrinių elementų gausa (ratu ant grindų sėdintys arba aplink publiką vaikštantys atlikėjai kitu atveju gali telikti vien išorinis efektas), nei dažnomis užuominomis į senąją liaudies kultūrą, istoriją, mitologiją ir religiją. Reikia peržengti laiko prarajas, kad tolimos praeities vaizdai kaip gyvi prabiltų į šiandienos klausytojus. Kutavičius tai padaro taip, kaip moka tik jis.“

Kompozitorius Bronius Kutavičius. Lrv.lt archyvo nuotrauka

Bronius Vaidutis Kutavičius gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainių kaime, Panevėžio r. 1959–1964 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1975–2000 m. dėstė kompoziciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1984–2000 m. – dar ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1987 m. B. Kutavičius buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 m. – Lietuvos nacionaline premija.

1996 m. kompozitorius gavo festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Tais pat metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004-aisiais – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Metų autoriaus apdovanojimą.

Įvairių žanrų ir sudėčių B. Kutavičiaus kūriniai (nuo sceninių iki kamerinių) pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose. B. Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos keturios knygos: Ramintos Lampsatytės „Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes“ (Vilnius: „Vaga“, 1998 m.), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ (Vilnius: „Gervelė“, 2001 m.), tos pačios autorės „Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas“ (Vilnius: „Versus aureus“, 2008 m.) ir straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer Bronius Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“ (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014 m.).

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Broniaus Kutavičiaus mirties.

„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai“, – teigia premjerė ir dėl žymaus kūrėjo netekties reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei.

Užuojautą dėl kompozitoriaus, profesoriaus Broniaus Kutavičiaus mirties pareiškė ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis Broniaus Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių, – sako ministras S. Kairys.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien