2021 01 11

Aurimas M. Juozaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mk 1, 14–20 „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“

Dr. Aurimas M. Juozaitis. bernardinai.lt nuotrauka

Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“
Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir Simono brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; buvo mat žvejai. Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš jus padarysiu žmonių žvejais“. Ir tuojau, palikę tinklus, juodu nuėjo su juo.
Paėjėjęs truputį toliau, jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną taipogi valtyje betaisant tinklus. Tuoj pat jis pasišaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, jie sekė paskui jį.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – dr. Aurimas M. Juozaitis

Šiandien pirmoji pirmosios eilinės liturginių metų savaitės diena. Kuo mus joje pasitinka šios dienos Evangelijos ištrauka? „Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite evangelija!“

Žinia, kad Evangelija pagal Morkų yra seniausias Naujojo Testamento tekstas, tad tai yra ir pirmieji užrašyti Jėzaus ištarti žodžiai: „Patikėkite geromis žiniomis (evangelija, gr. euaggelion – gera žinia), žmonės, – Dievas prisiartino, tad atsigręžkite į Jį“, – primena šiandien mums Jėzus.

Matyt, tokia turi būti kiekviena pradžia: pasitikėti geromis žiniomis ir kreipti savo žvilgsnį į Dievą. Juk jeigu girdėdamas gerą žinią džiaugiuosi ja ir neturiu abejonių savyje: „Ar viskas čia gerai?“, tai reiškia, kad mano klausymasis gręžiasi Dievo šviesos link. Juk Dievas visada nori, kad žmogaus „džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11b) ir kad būtume Jo „šviesos vaikais“ (1 Tes 5, 5).   

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tačiau keistai skamba Jėzaus gerosios žinios skelbimas. Juk tuo metu, kai atrodo, kad reikėtų kaip tik liūdėti, nes didžiausias iš kada nors buvusių pranašų Jonas Krikštytojas (plg. Lk 7, 28), yra suimtas ir atrodo, kad jau atėjo nekenčiančiųjų tiesos „valanda ir tamsybių siautėjimas“ (plg. Lk 22, 53b), kaip tik tuomet Jėzus išeina į viešumą ir skelbia gerąja naujieną: prisiartino Dievo karalystė. Apie ką Jis?

Nejau gėris gali žengti greta blogio? Jėzus sako, kad gali. Atkreipkime dėmesį į tai, kad, prieš skelbdamas Dievo karalystės priartėjimą, Jėzus pasako: „Atėjo įvykdymo metas [galima versti: „metas yra pribrendęs“ arba „išsipildė laikas“]“. Branda. Taip, viskam yra savas laikas (plg. Mok 3, 1) ir, kaip vėliau sakys apaštalas Paulius, Jėzus atėjo „laikų pilnatvėje“ (Gal 4, 4), t. y. Jis atėjo tada, kada „laikas subrendo“, t. y. žmogus suaugo Jo gerajai naujienai.

Reikėjo beveik 4000 metų žmonijos raidos (nuo pirmųjų civilizacijų užuomazgų) ir apie 1000 metų Dievo ištarmės tekstams (kuomet buvo užrašytos pirmos Biblijos eilutės), kad žmogus subręstų Jėzaus pirmajam atėjimui į žemę. O brandumas įima viską: ir tamsą, ir šviesą, ir džiaugsmą, ir skausmą, ir mirtį, ir gyvenimą. Todėl Jėzus ir sako, kad nereikia tikėtis KAŽKO konkretaus, bet reikia atsiverti VISKAM, t. y. Absoliučiam, VISKĄ SAVYJE TALPINANČIAM Dievui. Juk net pasirinkdamas apaštalus Jis kažkodėl pasirinko ir Judą (plg. Lk 6, 13–16), apie kurio išdavystę kaip Dievas, aišku, kad žinojo (plg. Jn 13, 27).

Toks ir yra brandus tikėjimas, kurio aukščiausia forma yra tuomet, kada nebesitiki nieko, nes žinai, kad tada gausi viską. Sunkus toks kelias, bet, kaip sako popiežius Pranciškus: „Tikėjimas, kuris neišgyvena krizių, lieka vaikiškas“, o popiežius eremitas Benediktas XVI priduria: „Kas tikisi iš krikščionybės lengvų atsakymų, tas kreipiasi ne tuo adresu.“

Ir kuo gi baigiasi šios dienos Evangelijos ištrauka? Mokinių pašaukimu. Jėzus „susižvejoja“ sau pirmus keturis apaštalus. Nesužinosime, ar jiems buvo paprasta VISKĄ palikti (Simonui ir žmoną) ir nueiti paskui Jėzų, bet akivaizdu tai, kad tas kvietimas buvo toks, jog jame Andriejus, Petras, Jokūbas ir Jonas išgirdo tai, kas juos negrįžtamai pasuko į naujo gyvenimo tinklų mezgėjų kelią. Aleliuja! Amen.