Mk 1, 21–28 „Jis mokė kaip turintis galią“

Kafarnaume, šeštadienį nuėjęs į sinagogą, Jėzus pradėjo mokyti. Žmonės stebėjosi jo mokymu, nes jis mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai.
Jų sinagogoje tada buvo netyrosios dvasios apsėstas žmogus. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų sunaikinti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis!“
Jėzus sudraudė jį: „Nutilk ir išeik iš jo!“ Tuomet netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.
Visi didžiai nustebo ir klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“ Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Ne kažkokiuose nepasiekiamuose toliuose, bet čia pat, sinagogoje, skamba žodžiai iš piktosios dvasios apsėsto žmogaus lūpų: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai?“ (Mk 1, 24).

Blogis gali egzistuoti Bažnyčioje. Nes kai kurie būdai ar įvaizdžiai, kaip kai kada yra suprantamas tikėjimas, gali būti demoniški net ir Bažnyčios viduje.

Pirmasis apsivalymas, pirmasis atsivertimas turi įvykti bendruomenės viduje, o ne išorėje. Pradėti reikia nuo vidaus, nuo savo aplinkos, nuo savęs.

Mūsų širdyje pasigirsta mūsų vidinių demonų balsas. Jis kalba apie tikėjimą, pripažįsta, kad Kristus yra Dievo šventasis, tačiau neretai tai yra netyros širdies aidas.