2021 10 24

Kun. Jokūbas-Marija Goštautas OP

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mk 10, 46–52 „Padaryk, kad praregėčiau!“

Kun. Jokūbas-Marija Goštautas OP. Asmeninio archyvo nuotrauka

Iškeliaujant Jėzui su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklasis elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus), sėdėjo prie kelio. Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs! „Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“

Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį“. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia“. Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“

Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“
Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave“. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Komentaro autorius – kun. Jokūbas Marija Goštautas OP

Padaryk, kad praregėčiau

Galime išgirsti apie stebuklus, vykstančius šventose vietose, piligrimystės centruose, tokiuose kaip Lurdas, Gvadalupė, pagaliau – mūsų Aušros Vartų šventovė. Apie tuos stebuklus yra prirašyta liudijimų, knygų ir t. t. Vienas skeptikas vokiečių medikas komentavo Lurdo stebuklus: „Karlsbado vandens medicininės savybės man atrodo daug geresnės nei Lurdo“. Tačiau šis gydytojas kalbėjo tik kaip medikas. Lurdo vanduo nėra gydomasis ir tai patvirtina specialistai, tačiau pagijimai, kurie ten vyksta, nėra gydomųjų vandens savybių pasekmė, jie vyksta dėl visai kitos priežasties.

Kalbant apie Jėzaus stebuklus, vyksta lygiai toks pat dalykas. Jericho neregys buvo pagydytas vienu vieninteliu žodžiu, tačiau kitas neregys, apie kurį kalbama Jono evangelijoje, gauna Jėzaus nurodymą eiti nusiprausti Siloamo tvenkinyje – jis tai padarė ir praregėjo.

Jėzus taip pat naudoja kitą keista „vaistą“ – spjauna ant žemės ir purvu patepa aklojo akis. Evangelijos stebuklams būdinga simbolių kalba, kuri mums atveria tikėjimo prieigas. Tai labiausiai akivaizdu kalbant apie  neregių pagydymo stebuklus.

Labai daug Bažnyčios tėvų plačiai kalbėdavo apie šiuos stebuklus ir nurodydavo įvairiausius dvasinės neregystės tipus, dėl kurių kenčiame ir kuriuos išgydyti į mūsų gyvenimus ateina Jėzus. Dažniausiai pasitaikantis regos sutrikimas yra trumparegystė, kai žmogus mato tik arti esančius daiktus, o tolimesni lieka paskendę rūke.

Dvasinių dalykų prasme neretai mes patys esame trumparegiai  – ieškome dvasinio nusiraminimo trumpalaikiuose ir menkuose dalykuose, visiškai nematydami Dievo mums numatyto amžinojo plano, troškimo dalintis savo gyvenimu su mumis – išganymo klausimas atrodo lyg paskendęs rūke. Tačiau kai sutinkame Šventosios Dvasios paliestą žmogų, gyvenantį gilų ir tikrą dvasinį gyvenimą, viskas pradeda ryškėti. Tokia yra dvasios tėvų ir motinų dovana.

Mūsų dvasinė trumparegystė yra liga. Ją išgydyti gali Dievo malonė. Tačiau ir mes patys turime ieškoti būdo sau padėti – atverti duris tai malonei. Dieviškoji pagalba ateina apreiškimo forma. Šventasis Raštas ir šventųjų gyvenimai mums nuolat apie tai kalba. Senojo Testamento pranašai yra „regėtojai“ – Dievas jiems siunčia savo žodį ir vizijas, kaip kad pranašo Izaijo knyga, kuri prasideda žodžiais: „Regėjimas, kurį patyrė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę…“ (Iz 1, 1). Pranašai aprašė savo vizijas ir mes tuo tikime, nes jos yra Dievo žodžio Šventojo Rašto tekstuose dalis.

Kokia yra vizijų nauda? Izaijas aprašo, kas laukia Judo tautos ir Jeruzalės karalystės. Šios istorijos yra naudingos ir mums. Visas Šventasis Raštas yra pranašiško charakterio, nes aprašo Dievo tautos istoriją, ne tik pateikdamas faktus, bet ir vidines įvykių priežastis. Pranašai tas priežastis atpažino padedami  Dievo jiems siųstų vizijų. Skaitydami šias knygas mes taip pat mokomės skaityti savo gyvenimo įvykius iš pranašiškos pozicijos, nes mes visi esame Kristaus mums paliktos pranašiškos kunigystės dalininkai. Taigi Dievas mus gydo, gydo mūsų dvasinę trumparegystę savo Žodžiu, apreikštu per pranašus, apaštalus ir Jėzaus mokymą – todėl negalime nuvertinti Šventojo Rašto, kurį taip dažnai paliekame dulkėti kažkur knygų lentynose.

Tam, kad Dievo Žodis mus paliestų, kad mums prabiltų, turime mokytis labai svarbaus dalyko, kurio mus moko šventieji ir dvasiniai autoriai – turiu galvoje dėmesingumą. Dykumų vienuoliai sakydavo, kad dėmesingumas yra „maldos motina“. Taigi dvasinis dėmesingumas mums padeda atverti duris į mūsų gyvenimą ateinančiam Dievui ir Jo veikimui. Jis leidžia mums įeiti į gyvą maldos santykį su Dievu ir leisti Jo rankoms mus gydyti.

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu