2021 05 28

Kun. Jacek Paszenda SDB

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mk 11, 11–25 „Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms“

Kun. Jacek Paszenda, SDB. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs,– kadangi buvo jau vakaro valanda,– jis su Dvylika išėjo į Betaniją.
Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas. Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką nors ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas. Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus“. Jo mokiniai tai girdėjo.
Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir neleido nešti rakandų per šventyklą. Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai visoms tautoms’!? O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.
Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės žavėjosi jo mokslu.
Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiuvęs iš pat šaknų. Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiuvo“.
Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimo Dievu! Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako,– tai jam ir įvyktų. Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.
Eidami melstis, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas danguje jums atleistų jūsų nusižengimus!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Visada, skaitydamas šią Evangelijos ištrauką, savęs klausiu, kodėl Jėzus prakeikė figmedį, neradęs ant jo vaisių, nors tam dar nebuvo laikas? Iš pirmo žvilgsnio viskas čia atrodo nelogiška, tačiau taip nėra. Figos paprastai sunoksta tik birželį, tačiau vaisių pumpurai ant šakų atsiranda jau vasario mėnesį, likus dviem mėnesiams iki lapų pasirodymo ant medžio balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Sulapojusiame figmedyje jau turėtų būti ir figų. Taigi, kai kovo pabaigoje Jėzus pamatė jau lapus išleidusį medį, reiškia, kad jis sulapojo per anksti. Jėzus turėjo teisę tikėtis, kad jis anksčiau duos ir vaisių. O visa tai rodo, kad figmedis buvo nevaisingas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Mes žinome, kad ši situacija įvyko per paskutinį prieš mirtį Jėzaus buvimą Jeruzalėje. Maždaug prieš tris mėnesius Jėzus papasakojo palyginimą apie nevaisingą figmedį, kuriam buvo duota papildomai laiko duoti vaisių. Matydamas daugybę žmonių, jau atvykusių į Velykų šventes ir besiklausiančių Jėzaus, bet nieko nedarančių su savo gyvenimu, ir kurie netrukus, aukštųjų kunigų papirkti, šauks: „Ant kryžiaus jį!“, Jėzus turėjo priešaky nevaisinga figmedį. Klausyti Jėzaus pamokymų – taip, bet atsiversti – ne. Dar blogiau, Jėzus šventykloje randa pardavėjus, kurie maldos namus pavertė plėšikų lindyne!

Šios dienos Evangelijoje Jėzaus laikas žemėje beveik pasibaigęs. Žydų ir mūsų laikas irgi pasibaigs. Tad čia verta paklausti, ar mano pirmasis uolumas, susižavėjimas Jėzumi nėra kartais panašus į figmedį, kuris prieš laiką davė lapus, bet nesubrandino vaisių? Galvoju apie pandemiją ir apie tai, kas po jos bus. Visur jau matosi, kad „uolių“ tikinčiųjų bažnyčiose trūksta. Patogiau likti namuose ir geriausiu atveju užmesti akį į Mišių transliaciją. Gausus tikinčiųjų būrys jau sumažėjo, bet tolstama nuo Dievo ne vien tokiu būdu. Taip gražu išleisti gražius lapus! Pravartu prisiminti, kad Jėzus ieškos ne lapų, o vaisių. „Turėkite tikėjimą Dievu!“ Bet tikėjimas be darbų negyvas (Jok 2, 26).

O aš? Koks aš esu figmedis?