Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mk 12, 35–37 „Kodėl sako Mesiją esant Dovydo sūnų?“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

  Mokydamas šventykloje, Jėzus kalbėjo: „Kodėl Rašto aiškintojai sako Mesiją esant Dovydo sūnų? Juk pats Dovydas, Šventosios Dvasios įkvėptas, yra pasakęs:
Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų.
Pats Dovydas vadina jį Viešpačiu, tai kaip jis gali būti jo sūnus?“ Didelė minia norom klausėsi Jėzaus.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Karališkasis išaukštinimas 110-osios psalmės pradžioje, kurią cituoja Jėzus, į Naująjį Testamentą buvo įtrauktas kaip mesijinė pranašystė, todėl ši eilutė yra viena iš Naujojo Testamento autorių dažniausiai vartojamų – tiek kaip citata, tiek kaip aliuzija.

Kalbėdamas apie Mesiją, pats Jėzus mini šią eilutę, kad parodytų, jog Mesijas yra daugiau už Dovydą, jog jis yra Dovydo Viešpats (Mt 26, 41–45; Mk 12, 35–37; Lk 20, 41–44).

O Petras ją pavartoja savo kalboje Sekminių dieną sakydamas, kad karaliaus pasodinimas į sostą įgyvendintas Kristaus prisikėlimu ir Kristus nuo dabar stovįs Tėvo dešinėje kaip Dievo viešpatavimo pasauliui dalininkas (Apd 2, 29–35).

Būtent Kristus iš tiesų yra į sostą pasodintas Viešpats, Dievo dešinėje sėdintis Žmogaus Sūnus, ateinantis dangaus debesyse, kaip pats Jėzus save apibūdina per teismo procesą sinedrione (Mt 26, 63–64; Mk 14, 61–62; Lk 22, 66–69).

Jis yra tikrasis karalius, kuris prisikeldamas įžengė į šlovę Tėvo dešinėje (Rom 8, 34; Ef 2, 5; Kol 3, 1; Žyd 8, 1; 12, 2), buvo iškeltas aukščiau angelų, pasodintas danguje virš visų galybių; visi priešai paguldyti jam po kojomis, o galiausiai kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis (1 Kor 15, 24–26; Ef 1, 20–23; Žyd 1, 3–4. 13; 2, 5–8; 10, 12–13; 1 Pt 3, 22).

Taip suvokiame, kad šis karalius, sėdintis Dievo dešinėje ir esantis jo viešpatystės dalininkas, yra ne vienas iš Dovydo įpėdinių, bet veikiau naujasis Dovydas – Dievo Sūnus, nugalėjęs mirtį ir tikrai dalyvaujantis Dievo šlovėje. Ir jis yra mūsų karalius, dovanojantis mums amžinąjį gyvenimą.