Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Mk 12, 38–44 „Ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

Mokydamas minią, Jėzus kalbėjo: „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmąsias kėdes sinagogose ir pirmąsias vietas vaišėse. Jie suryja našlių namus, dangstydamiesi ilga malda. Jų laukia itin griežtas teismas“.
Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką.
Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į atnašų skrynią. Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Jėzus, atsisėdęs ties šventyklos aukų skrynia, stebi visų ten metamas aukas. Taip viena suvargusi našlė įmeta savo auką į aukų skrynią. Vos du pinigėlius, tai yra skatiką (skatikas – ketvirtadalis aso, mažiausio tų laikų Romos pinigo), už kurį buvo galima nupirkti tik 100 gramų duonos.

Šv. Leonas Didysis († 461) pastebi: „Ant dieviškųjų teisingumo svarstyklių sveriamas ne dovanų kiekis, bet širdžių svoris. Evangelijos našlė įmetė du pinigėlius į šventyklos iždą ir taip viršijo visų turtingųjų aukas. Nė vienas gėrio gestas nėra nereikšmingas Dievui, nė vienas gailestingumo darbas nelieka be vaisių.“

Du pinigėliai tampa sakramentu, gyvenimu, „išleistu“ mylint, savęs dovanojimu kitiems. Šios vargingos našlės geste atsispindi Kryžiaus slėpinys, kai Jėzus, mylėdamas savuosius iki galo (Jn 13, 1), įmes į šventyklos iždą ne tai, kas jam atlieka, bet visą savo gyvenimą, tikrąją Dievui patinkančią auką.