Mk 16, 15–20 „Skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“

Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė:

„Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.

Kurie įtikės, tuos lydės stebuklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates, ir, jei išgers mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.

Baigęs jiems kalbėti Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje.

O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant stebuklais, kurie juos lydėjo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun. Vytautas Brilius

Nikodemas pamaldus ir geros valios žmogus. Žinodamas, kad jo rato žmonės Jėzaus nepriima ir nenorėdamas sugadinti santykių su jais, pas Jėzų jis ateina slapčia. Paveiktas Jėzaus stebuklų, jis ateina pasiklausyti jo mokslo.

Tačiau šis slaptas atėjimas parodo, kad Nikodemas nėra pribrendęs keisti savo gyvenimą. Jis nori pasilikti ten ir tuo, kur ir kuo buvo, tik daugiau žinančiu, patyrusiu. Jėzus, neaiškindamas jam tikėjimo paslapčių, iš karto pradeda nuo to, kad reikia pasikeisti, iš naujo užgimti, kad negalima „regėti Dievo karalystės“, jei neatgims iš aukštybės. Dievo karalystė gimsta žmoguje ir keičia asmenį, tapdama jo dalimi, o nėra kažkas, ką galima veiksmingai sužinoti, išmokti, ir, kada prireikia, panaudoti.

Reikia atgimti iš Dvasios, o toji Dievo Dvasia, jo mintis, troškimas ir veikimas yra meilė. Tai tarsi pavergia žmogų, pareikalauja jo savęs netekti, „numirti“, tačiau per tokį savęs dovanojimą žmogus persikeičia ir patiria naujo, dieviško gyvenimo.

Tas kelias į Dievo pažinimą yra bauginantis, kadangi reikia save atiduoti, tačiau ir džiuginantis, nes juo gali žengti kiekvienas.