Mk 2, 18–22 „Su jais yra jaunikis“

Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono mokiniai ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“

Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savimi jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tą dieną, jie pasninkaus.

Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir skylė tik padidėtų. Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun.  Vytautas Brilius

Kai žmogus gyvena savo idėja, ten sudeda širdį, protą, randa įvairiausių aktualių dalykų ir didžiulę įvairovę. Jis ne atlieka pareigas, o vykdo savo pašaukimą, išpildo gyvenimą. Kai žmogus gyvena kito idėjomis ir vykdo užduotis, išliekančias jam svetimomis, jis neranda pašaukimo, o tik pareigas, kurias reikia vykdyti. Tada nelieka įkvėpimo įvairovei, o daroma, kas reikia.

Taip būna ir su religiniu gyvenimu, kai tikintysis nori gyventi sau, atskirą gyvenimą, o Dievui atiduoti, kas reikia, kad būtų su juo taikoje ir neskolingas. Taip pat žino įvairiausių dvasinių pratybų, kurios padeda geriau dvasiškai jaustis, jas kartoja ir tuo tenkinasi.

Fariziejai ir Jono mokiniai vertino pasninką, kuris yra gera ir veiksminga maldos bei tobulėjimo priemonė, tačiau, gyvendami sau ir atlikdami pareigas Dievui, jie nepastebėjo tarp jų gyvenančio Dievo Sūnaus ir jo atnešto džiaugsmo. Kalbėdamas apie drabužio lopus ir vyną vynmaišiuose, Jėzus kviečia tikinčiuosius tikėjimą ir Dievo buvimą padaryti savojo gyvenimo dalimi, kur net labai teisingas žodis ar veiksmas vienu momentu gerai tinka, o kitu – visiškai ne, reikia ieškoti kito. Taip ir su maldomis, geraisiais darbais ir visomis religinėmis praktikomis.