Mk 2, 18–22 „Su jais yra jaunikis“

Tuo metu Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Žmonės atėję klausė Jėzų: „Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o tavieji ne?“

Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi prie savęs jaunikį, jie negali pasninkauti. Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.

Niekas nesiuva lopo iš nesuvelto milo ant palaikio drabužio; kitaip lopas atplėštų nuo jo gabalą (naujas nuo seno), ir pasidarytų dar didesnė skylė. Taipogi niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui – nauji vynmaišiai!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien klausomės nuostabaus skaitinio iš Laiško žydams apie Jėzų, atjaučiantį vyriausiąjį Kunigą. Jėzus, sakoma mums, nors ir būdamas Dievo Sūnus, perėjo per kančią, kitaip tariant, pats kentėjęs, Jis labiau nei bet kuri žmogiška būtybė gali suprasti kito kančią ir giliausiai atjaučia kenčiančiuosius. Didi kančia ištinka netekus bičiulio, kelio atgal nebėra, lieka tuštuma. Be Jėzaus mūsų gyvenime tokiomis akimirkomis telieka liūdesys ir tamsa.

Jėzaus mums reikia visuomet, bet ypač tomis tamsybių valandomis. Šaukimės Jo ir pasilikime prie Jėzaus, kuris atjaučia ir myli. Jis pažįsta širdies skausmą, mūsų žmogišką vargą ir silpnumą.

Melskime už kenčiantį pasaulį, idant visi patirtų Jėzaus artumą savo gyvenime, patirtų Dievo atjautą ir meilę.