Mk 3, 22–30 „Šėtonui ateis galas“

Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“.

O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“.

Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kiek jie bepiktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorius – Antanas Saulaitis SJ

Į priekaištą Jėzui, kad šis demonus išvarąs piktųjų dvasių vado galia, jis atsiliepia kaip į trejopą nesąmonę. Piktasis piktojo nevarytų, nereikia jokio stipruolio – Jėzus pats veikia ne piktojo, o Šventosios Dvasios galia.

Priešininkai nenori išgirsti mokymo žodžių ir suprasti gerų darbų elgesio, remdamiesi savo išankstinėmis prielaidomis, nesutampančiomis su Šventraščio ir tradicijos mokymu.

Dievo Dvasia suteikiama Krikštu, ji teikia gyvybę žmogaus dvasiai ir kūnui, jėgų dalyvauti Jėzaus misijoje – uždavinyje gydyti, guosti, mokyti, jungti, vesti, skelbti Dievo nesąlyginę ir visuotinę meilę žmogui, tiems, kurie Dievu pasitiki.