Mk 3, 7–12 „Netyrosios dvasios šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!““

Jėzus su mokiniais vėl pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus. Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia nesuspaustų.

Mat jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi, norėdami prisiliesti. Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorė – ses. Kūdikėlio Jėzaus  Marija Juozapa OCD

Šiandienėje Evangelijos pagal Morkų ištraukoje girdime, kad Jėzus prašo mokinių laikyti Jam paruoštą valtį, idant minia nesuspaustų, nes daugybė žmonių trokšta paliesti Jėzų, pasveikti. Mums taip pat reikia išgydymo. Dvasinio ir fizinio. Reikia ateiti pas Jėzų, kad Jis galėtų pagydyti mus. Nereikia eiti toli, idant Jį surastume – Jėzus pasilieka Eucharistijoje, per dienas ir naktis yra Švenčiausiajame Sakramente. Ištikus sunkumams, nelaimėms eikime pas Jėzų Eucharistijoje; jei galime, priimkime Jį į savo širdžių namus arba pasilikime prie Jo, esančio tabernakulyje. Kaip padeda trumpas pokalbis su Jėzumi tęsti gyvenimo kelionę!

Žmonės, apie kuriuos girdime pasakojant Evangelijoje, sutiko Jėzų iš tolo, o mes galime kasdien sutikti Jį Eucharistijoje ir pakviesti į savo širdies būstą. Skirkime laiko, atneškime Jėzui žmonių vargus, kaip žmonės nešė prie Jėzaus ligonius. Visus pasaulio vargus atiduokime į Jėzaus rankas ir melskime taikos dovanos.