2022 01 20

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Mk 3, 7–12 „Netyrosios dvasios šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“

biblija
Kun. Vytautas Brilius. Redakcijos archyvo nuotrauka

Jėzus su mokiniais pasitraukė prie ežero. Įkandin sekė didelė minia iš Galilėjos. Taip pat iš Judėjos, Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei iš Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie jo darbus.

Tuomet Jėzus liepė mokiniams laikyti jam paruoštą valtį, kad minia jo nesuspaustų. Mat jis buvo daugelį pagydęs, ir visi, ką tik vargino ligos, veržėsi norėdami prisiliesti.

Taip pat netyrosios dvasios, vos tik jį išvydusios, parpuldavo priešais ir šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“ Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad jo negarsintų.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – kun.  Vytautas Brilius

Didžiulės minios ir skelbiama stebuklų žinia ir džiugina, ir liūdina. Evangelistų pasakojimuose pirmiausia iškyla žmonių gausybė ir stebuklų galybė, tačiau visada pabrėžiama, kad Jėzus mokė, kalbėjo, aiškino. Tai buvo svarbiausia: pamokymo, paguodos ir vilties žodžiai. Žmonės jų klausėsi ir gavo pastiprinimo, patyrė stebuklų malonių – tai džiugina. Kad mažai naudojosi Jėzaus pamokymais ir iš esmės netapo jo sekėjais – krikščionimis – liūdina. Panašiai ir mūsų dienomis, kai daugybė žmonių ateina pasisemti vilties ir malonių iš Kristaus mokymo ir Bažnyčios tradicijos, o po švenčių ir iškilmių kažkur pradingsta.

Tai galėtų atrodyti nelinksmai, kadangi ne kiekvienas pasėtas žodis atnešė vaisių. Tačiau vis dėlto Dievo malonė buvo pasėta ir žmonės sugėrė kiekvieną gėrio lašelį, patirdami šviesos savo gyvenimuose. Bent iš vienos pusės gėris buvo dalijamas, o daugybė jį patyrė, taip ateina Dievo šviesa į pasaulį. Iš tos daugybės vis atsiranda žmonių, kurie tikrai užsidega Dievo meilės ir uolumo dvasia, toliau nešdami šviesą. Susimąstome apie save, kaip mes panaudojame iš Dievo per Bažnyčią gautas malones.