Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mk 4, 35–41 „Kas jis toksai? Net vėjas ir ežeras jo klauso!“

Dominyka Violeta Slepikaitė DP ir Veronika Rasa Vilkaitė DP. Asmeninio archyvo nuotrauka

Vieną vakarą Jėzus tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys.

Tuomet pakilo didžiulė vėtra, ir bangos ėmė lietis į valtį, taip kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvio. Mokiniai pažadino jį, šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėtrą ir įsakė ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu.

O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums dar tebestinga tikėjimo?“ Juos pagavo didelė baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toksai? Net vėjas ir ežeras jo klauso!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja – ses. Dominyka Violeta Slepikaitė DP ir ses. Veronika Rasa Vilkaitė DP

Visą dieną Jėzus paežerėje mokė žmones palyginimais, o tos pačios dienos vakarą pasikviečia mokinius irtis į kitą pusę. Žinome, kad mokiniams jis skyrium viską išaiškindavo (plg. Mk 4, 34) – jie jau turėjo būti pažengę į priekį pažindami Viešpatį.

Netikėtai ežere kilusi audra parodo tikrąjį tiek mokinių, tiek Viešpaties veidą. Galime šią audrą laikyti išbandymu – kiek Žodis buvo suprastas, priimtas, kiek jis įsišaknijo. Audra, atskleidusi dar baimingą mokinių veidą, parodo ir tai, kas Jėzus yra iš tikrųjų – pirmiausia ne mokytojas, o tas, kuris viešpatauja dangui ir žemei.

Juk ir mūsų Viešpaties pažinimas auga ir skleidžiasi po truputį – vienu metu galime baimingai nustebti: kas gi jis yra? Kas yra tas, kurio žodžio jau tiek laiko klausiau, kuriam meldžiausi, kurį stengiausi pažinti ir kuriuo sekti?

Kuomet po tokios tikėjimo krizės audros Viešpats mums atsiskleidžia naujai, parodo dar nematytą ar nepažintą savo veido bruožą ir pagilina mūsų santykį, tuomet galime kartu su psalmininku giedoti: Vandenyno srovės tvinsta, VIEŠPATIE, vandenyno srovės tvinsta ūžaudamos, vandenyno srovės tvinsta riaumodamos. Didesnis už galingų vandenų griausmą, galingesnis už jūros mūšą yra didingas VIEŠPATS aukštybėse! (Ps 93, 3–4). Juk tikrai Viešpats palaimina didžia ramybe tuos, kurie myli jo Mokymą – Jo Žodį (plg. Ps 119, 165).

Kas man yra Jėzus šiandien?