2021 02 06

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Mk 6, 30–34 „Jie buvo tarsi avys be piemens“

Kun. Ramūnas Mizgiris, OFM. Evgenios Levin nuotrauka

Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.
Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir netgi pralenkė mokinius.
Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris, OFM

Jėzus kviečia savo mokinius sustoti: palikti minią, savo darbus, ir pasitraukti su juo į „negyvenamą vietą ir truputį pailsėti“ (Mk 6, 31).

Jis moko juos to, ką ir pats darydavo: išlaikyti pusiausvyrą tarp darymo ir buvimo, pereiti nuo bendrystės su žmonėmis prie paslėpto ir gyvybę teikiančio dialogo su Dievu.

Žinia, Jis nebijo prarasti laiko maldai, pasitraukdamas į vienumą, kai tuo metu visi Jo ieško ir neranda (Mk 1, 35–37).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kitur Jis pataria nepaskęsti rūpesčiuose, bet pasitikėti Dievo apvaizda (Lk 12, 22–31).

Taip pat pateikia palyginimą apie dirvon pasėtą sėklą, kuri dygsta ir auga žemdirbiui ilsintis (Mk 4, 27).

Šv. Jonas Kopėtininkas († apie 649) sako: „Tyluma yra maldos motina, grįžimas iš nuodėmių nelaisvės, nepastebimas dorybių auginimas ir nepaliaujamas kopimas į dangų.“