2021 01 08

Aldona Elena Šeduikienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mk 6, 34–44 „Padaugindamas duoną, Jėzus parodė save kaip pranašą“

Aldona Elena Šeduikienė. Asmeninio archyvo nuotrauka/Bernardinai.lt

Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: „Ši vieta tuščia, ir jau vėlyvas laikas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti“.
Bet Jėzus tarė: „tai jūs duokite jiems valgyti“.
Mokiniai tada teiraujasi: „Gal mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
Jis sako: „O kiek turite duonos? Nueikite ir pažiūrėkite“.
Patikrinę jie atsako: „Penkis kepaliukus ir dvi žuvis“.
Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
Jėzus paėmė penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė duoną ir davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių. O valgytojų buvo penki tūkstančiai vyrų.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Aldona Šeduikienė, OFS

Minioms sekant Jėzų ir jo mokinius, pastarieji pavargę, o ir jų Mokytojas nori pabūti vienumoje. Jie bando pasišalinti į negyvenamą vietą, deja… Atplaukusius prie ežero kranto, juos ir vėl pasitinka daugybė žmonių. Jėzui pagailo jų, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Čia evangelistas mums primena Mozės prašymą Viešpačiui: „Tepaskiria VIEŠPATS… bendrijai vesti žmogų, kad VIEŠPATIES bendrija nebūtų kaip avys be piemens“ (Sk 27, 16, 17). O vėliau pranašas Ezechielis (VI a.pr.Kr.) sako: „Taip kalba Viešpats Dievas. Vargas jums, Izraelio ganytojai, ganiusieji save pačius… Silpnųjų jūs nestiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų netvarstėte, paklydusiųjų ir pražuvusiųjų neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu“ (Ez 34, 2).

Ir Jėzus vėl moko žmones, „kalbėjo jiems apie Dievo karalystę, išgydė tuos, kuriems reikėjo gydymo“ (Lk 9, 11). Dienai besibaigiant visi išalkę. Mokiniai prašo, kad Jėzus paleistų žmones, kad tie galėtų nusipirkti duonos aplinkinėse gyvenvietėse, kol dar nesutemo. Jėzaus atsakymas suglumina jo mokinius! Kaip jie galį pamaitinti tokią minią, nebent už turimus pinigus nueiti ir nupirkti visiems duonos, bet ką tai reikštų tokiai gausybei žmonių…

Tada Jėzus klausia: „O kiek turite duonos? Eikite ir pažiūrėkite.“ Penki kepalėliai ir dvi žuvys – apgailėtinai mažai. Tada Jėzus liepia susodinti žmones būriais ant žalios vejos (Galilėjoje pavasaris…), paėmęs į rankas duoną ir žuvis, meldžiasi ir laimina, o tada laužo duoną ir duoda mokiniams, kad šie dalintų žmonėms. Taip pat ir žuvis. Visi pasisotina. „Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų“ (Jn 6, 12).

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Jėzus dėkingas savo dangiškajam Tėvui, kad leido įvykti duonos padauginimo stebuklui, todėl ir trupiniai, kurių jo įsakymu prirenka mokiniai net 12 pintinių, negali pražūti, nes yra Tėvo malonės dovana. Iš amžių glūdumos atskamba karaliaus Dovydo giesmė apie Dievo pažadą: „Gausiai laiminsiu jo (Siono) maisto atsargas, vargšus pasotinsiu duona“ (Ps 132, 15) Nesame akli, kad įvykusiame duonos padauginime nematytume būsimos Eucharistijos pirmavaizdžio. Evangelistas Jonas rašo: „O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną“ (Jn 6, 15).

Leiskime šios dienos Gerąją Naujieną užbaigti apaštalo Pauliaus pašlovinimu: „O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen“ (Ef 3, 20).