2021 02 13

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min.

Mk 8, 1–10 „Žmonės pavalgė iki soties“

Kun. Nerijus Pipiras. Marijos radijo nuotrauka

Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.
Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“
Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“
Jie atsakė: „Septynis“.
Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.
Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių.
Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Nerijus Pipiras

„Gaila man minios“, – taria Jėzus, matydamas kalno papėdėje susispietusią minią. Tą, kuri jau ilgą laiką Jo klausėsi.

Ir šiandien, man atrodo, skamba toks pat atodūsis. Gaila minios, kuri dėmesį skiria kitiems dalykams, kuri nemato dvasinio varganumo.

Jėzus nepalieka žmonių alkanų visomis prasmėmis. Jis tiesiog liepia mokiniams išdalyti duoną. Tą, kurios atrodo tiek mažai. Tik septyni kepalėliai. Tačiau skaičius septyni juk reiškia visumą. Jėzui laužant tai tampa apstybe.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Netrukus Jėzus vėl žvelgs į dangų, kalbės maldą ir laužys. Laužys jau ne septynis kepaliukus. Pats pasiliks kaip Duona iki pasaulio pabaigos. Laužoma ir dalijama. Tačiau pasotinančia ir išliekančia.

Sužadinkime šiandien eucharistinį alkį, atsigręžkime į tą vieną vienintelį tikrosios Duonos gabalėlį – Jėzų ir pripažinkime, kad Jo mums reikia labiausiai.