2021 02 16

Kun. Vladimiras Solovej

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mk 8, 14–21 „Saugokitės fariziejų ir Erodo raugo“

Bernardinai.lt nuotrauka

Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
Jie pradėjo kalbėtis, kad nebeturį duonos.
Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“
Jie atsakė: „Dvylika“.
„O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“
Jie atsakė: „Septynias“.
Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vladimiras Solovej

Jėzaus išsakomi mokiniams priekaištai yra nepaprastai rimti ir diagnozuoja sunkius negalavimus: žemą inteligenciją, aklumą, kurtumą, širdies kietumą, taip pat yra įtariama demencija. Mokinių sveikatos būklė kelia nerimą. Jėzus atkreipia dėmesį, jog yra pažeistos visos penkios mokinių juslės, dėl to akivaizdu, kad jie nieko nesuprato.

Mokinių bukumas yra parodomas dviejų neseniai įvykusių ypatingų faktų kontekste: dviejų duonos padalinimų. Jėzaus diagnozė koncentruojasi į pagrindinę mokinių ligą – į širdies kietumą. Biblinėje kalboje, kaip žinome, širdis yra ne tiek jausmų vieta, kiek supratimo ir minčių šaltinis. Jėzus šioje vietoje priekaištauja jiems ne dėl užuojautos trūkumo, bet dėl jų nesupratimo. Širdies kietumu ir aklumu evangelijose įprastai yra kaltinama išrinktoji tauta. Jėzus sulygina mokinių nuostatą su fariziejų ir žydų tautos nusiteikimu.

Evangelijos tekstas nekalba apie paprastą nuovoką, bet apie Jėzaus daromų veiksmų reikšmės supratimą. Mokiniai yra akli, kadangi nesupranta Jėzaus misijos ir jo galios apsireiškimo. Jėzaus ženklų prasmės įžvalga yra tolygi tikėjimui. Todėl tikėjimas nereiškia daugiau išmokti ar daugiau sužinoti, pvz., daugiau katekizmo formulių įsiminti, bet yra atsidavimas ir pasitikėjimas Jėzumi bei visu tuo, ką jis daro.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Laimei, kaip paaiškėja iš Jėzaus pokalbio su mokiniais, apaštalų atmintis nėra pažeista. Jie viską puikiai prisimena, visus skaičius, kiek buvo pintinių, kiek duonos kepaliukų, kiek žuvų, kiek visko liko. Visi skaičiai sutampa. Bėda ta, kad nepakanka prisiminti faktus, žinoti realijas, reikia dar suprasti jų reikšmę, gebėti daryti išvadas ir turėti drąsos apsispręsti veiksmui.

Yra krikščionių, kurie puikiai prisimena visą išganymo istoriją, su visomis datomis ir įvykiais, svarbiomis ir reikšmingomis asmenybėmis. Tačiau, kai visa tai reikia perkelti nūdienai, staiga kažkas užlūžta, nustoja veikti… tarsi būtume kurti, akli ir užsidarę kaip apaštalai Paskutinės vakarienės menėje. Mes lyg ir patyrėme Jėzaus kančią ir mirtį, galbūt netgi sutikome Prisikėlusį Jėzų, tačiau nesugebame suvokti šio Įvykio prasmės nūdienos mirties ir netikrumo apimtame pasaulyje ir vis tebesvarstome kaip apaštalai valtyje, ar pakankamai turime duonos.