2021 09 19

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mk 9, 30–37 „Kas trokšta būti pirmas, visiems tetarnauja!“

biblija
Kun. Vytautas Brilius. bernardinai.lt nuotrauka

Nusileidę nuo kalno, Jėzus ir mokiniai keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
Kas didesnis?

Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias.

Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“

Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Kas yra didžiausias Jėzaus karalystėje ir kodėl tikintysis ją turi priimti kaip vaikas, su vaikišku nuoširdumu? Mažas vaikelis nesuvokia idėjų ir didžių minčių, bet moka mylėti asmenį ir visa širdimi atsiduoti jam, patikėdamas save ir savo laimę. Tokiu būdu jis priima viską, kuo gyvena ir kuo su juo dalijasi jį mylintis ir globojantis asmuo.

Suaugęs mato plačiau ir net kitam atsiduodamas, moka pasirinkti, kokios dovanos jam yra geriausios. Apaštalai tikrai mylėjo Jėzų, žavėjosi jo mokslu, stebėjosi galia ir daromais stebuklais. Žinodami, kad Jėzus atėjo kurti Dievo karalystės, nors klaidingai manė, kad tai bus įsivaizduojama žydų visuotinė gerovė, kiekvienas norėjo būti kuo arčiau Jėzaus jo triumfo metu. Tačiau nesuvokdami, kad Jėzaus karalystė yra visiškas savęs atidavimas, jie šią dieviškojo plano dalį praleido, pasirinkdami tik išaukštinimą ir valdžią, dėl to ir buvo sudrausti.

Sąmoningas tikintysis kartu su Jėzumi ir dangiškuoju Tėvu renkasi statyti Dievo karalystę, atsižvelgdami į laikus ir aplinkybes, pasirinkdami tinkamas priemones, tačiau kartu vaikiškai pilnai atsiduodami Tėvui ir jo Sūnui Jėzui, kad besąlygiškai paklusdami ir su meile save aukodami, galėtų būti tikraisiais Karalystės vaikais ir Jėzaus artimaisiais.

Bernardinai.lt