2021 09 02

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

MO muziejaus fotografijos paroda „Permainų šventė“ – ne tik apie šventimą ir šventumą

Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka

Rugsėjo 4 dieną, šeštadienį, MO muziejuje vyraus šventinės nuotaikos – atidaroma didžioji fotografijos paroda „Permainų šventė“. Apie kokias šventes ir kokias permainas kalbama šioje parodoje ir kaip su tuo susijusi fotografija?

Parodoje eksponuojami lietuvių fotografų darbai pristato vieną būdingiausių Lietuvos fotografijos bruožų – švenčių vaizdavimą. Jis Lietuvos fotografijoje buvo svarbus ne vieną dešimtmetį. 

„Esame sukaupę vieną didžiausių fotografijos kolekcijų Lietuvoje. Taigi siūlymas pažvelgti į ją per šventės prizmę mums pasirodė įdomus. Šventės, kuri nebūtinai asocijuojasi tik su šventimu ir šventumu. Kuratorių pasiūlyta plati šventės interpretacija dabar tampa tik dar aktualesnė. Jau antrus metus gyvename pereinamoje, virsmo būsenoje. Būtent kaip virsmas šioje parodoje suvokiama ir šventė. Akcentuojamos ne linksmybės, o pokyčiai, kuriuos išgyvename šventės metu ir kuriuos sukelia šventės“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė. 

Šventė: asmeninė, politinė, religinė

Parodoje į šventę žvelgiama netradiciškai. Šventė yra ir vestuvės, krikštynos, laidotuvės, ir valstybinės šventės, politiniai susibūrimai, protestai, ir koncertas ar vakarėlis. Kodėl šiuos įvykius galime vadinti šventėmis ir kas juos vienija?

Nesusijusius ar net prieštaringus reiškinius leidžia susieti jų išskirtinumas iš kasdienybės ir tam tikri ritualai. Pirmiausia šventė kuria priešpriešą kasdienybei – nusiteikiame artėjančiam įvykiui, puošiamės, tam tikru laiku vykstame į šventės vietą. Taip pat įprastai švente pradedami ar užbaigiami svarbūs gyvenimo etapai, galbūt įtvirtinamas pasikeitęs statusas visuomenėje ar tapatybė. Pavyzdžiui, šventės metu galima tapti jaunikiu ar nuotaka, jubiliatu ar absolventu. Šventėje kuriame ir naujus visuomenės gyvenimo principus arba galime išsilaisvinti iš įprastų elgesio normų“, – sako parodos kuratorius Tomas Pabedinskas. 

Jis taip pat priduria, kad švenčių ritualai arba padeda pereiti asmeninių ir visuomenės pokyčių laikotarpius, arba patys sukuria permainas. Taigi parodoje kviečiama pažinti šventėse įvykusius pokyčius ir pačių švenčių kaitą, priklausomą nuo politinių, socialinių, kultūrinių kontekstų.

Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Fotografija ir fotografavimas(is)

O kaip šventėse ir vykstančiuose socialiniuose procesuose dalyvauja fotografija? Ji įamžina šventę, bet taip pat tampa ir jos dalimi. Fotografavimo(si) ritualas įtvirtina šventės dalyvių tarpusavio ryšius, o nuotrauka tarsi garantuoja jų ilgaamžiškumą. Neretai fotografavimas(is) lemia ir pačios šventės formą, jos dalyvių išvaizdą ir elgesį, o šventė paverčiama fotogenišku spektakliu.

Fotografijos paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje. Į šventę žvelgiame kaip į skirtingas lietuviškos fotografijos kryptis ir raidos etapus siejančią temą. Kartu siekiame praplėsti šventės sampratą. Šiuo atžvilgiu paroda yra išskirtinė Lietuvos kontekste“, – priduria parodos kuratorė Ugnė Paberžytė.

Švenčių etapus atskleidžia ir parodos architektūra

Parodos architektūra taip pat padeda kurti šventės atmosferą, tiksliau – perteikia skirtingus šventės etapus. Paroda pradedama nuo įvairių asmeninių švenčių, vaizduojant jas ramioje aplinkoje, kuriant artimą lankytojo santykį su fotografijomis ir jose įamžintomis šventėmis. 

Pamažu erdvė pradeda keistis, nejučia kyla įtampa. Lankytojai patenka į griežtos struktūros zoną su itin ryškiu apšvietimu. Šioje dalyje galima susipažinti su valstybinėmis ir ideologinėmis šventėmis: kaip šios įtvirtina esamą tvarką ir kokias formas įgauna jai pasipriešinti skirti protestai. 

Iš aiškios struktūros pabėgti padės parodoje atsirandanti „spraga“. Lankytojai įžengs į triukšmingą projekciją, kuri išves į savotišką maištą – tiek šventėje, tiek parodoje. Darbai eksponuojami tarsi pabirę po erdvę – taip perteikiant švenčių įvairovę. Lankytojų laukia ir staigmena – jie bus kviečiami nusifotografuoti fotoateljė primenančioje instaliacijoje. Juk kokia šventė ar paroda be nuotraukos! 

Parodos pabaiga ir temiškai, ir architektūriškai yra ramesnė, po švenčių patyrimo grįžtama į kasdienę būseną. 

MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Parodos kuratorius Tomas Pabedinskas. Ryčio Šeškaičio nuotrauka
Parodos kuratorė Ugnė Paberžytė. Ryčio Šeškaičio nuotrauka

Parodą papildo dokumentinė medžiaga 

Parodai autentiškumo suteikia dokumentinė vaizdo ir garso medžiaga, švenčių dalyvių interviu ištraukos. Dokumentika leidžia be meninio filtro pažvelgti į alternatyvias subkultūrų šventes, patirti, ką reiškia dalyvauti politiniuose protestuose ar pagoniškose apeigose. 

Didelę dalį dokumentinės medžiagos suteikė kultūros antropologė Egidija Ramanauskaitė, atskleisdama įvairių subkultūrų šventes ir ritualus. Taip pat parodoje bus galima atrasti ir baltarusių fotografų pasakojimus apie pastarųjų metų įvykius kaimyninėje šalyje. 

Sukūrė tradicinį ir fikcinį parodos e. gidus

Kiekvienai parodai MO muziejaus komanda kuria e. gidus. Šįkart parodai „Permainų šventė“ sukurti net du e. gidai: tradicinis e. gidas ir fikcinis audiopasakojimas. Tradiciniame e. gide lankytojai pažins fotografijų autorius, daugiau sužinos apie parodoje eksponuojamas fotografijas. 

Norintieji asmeniškiau patirti fotografijų istorijas, kviečiami išbandyti fikcinį audiopasakojimą. Tai sukurtų veikėjų istorijomis paremtas pasakojimas, kurio autoriai yra režisierius Jonas Tertelis ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Klausantis jo bus galima sekti gyvenimišką sukurtų herojų parodos liniją, ieškoti sąsajų skirtingose nuotraukose ir taip nuotaikingai pažinti parodą. 

Parodos knygoje – platus požiūris į šventę

Parodos temą pratęsia MO muziejaus išleista parodos knyga. Joje skirtingų sričių tyrėjai dar giliau neria į šventės tematiką ir fotografiją.

Švenčių ritualai, jų metu vykstančios permainos, įvairių subkultūrų pasakojimai, šventės sovietmečiu, šiuolaikinio miesto karnavališkumas, netgi – fotografavimosi grupinėms nuotraukoms paradoksai. Skirtingi autoriai išplečia parodos temą, taigi skaitytojas atras vis naujų šventės asociacijų ir pasakojimo linijų. 

Parodos „Permainų šventė“ kuratoriai yra Tomas Pabedinskas ir Ugnė Paberžytė, konsultuojantis kuratorius – Arvydas Grišinas, konsultantė – Egidija Ramanauskaitė, dizaineris – Gytis Skudžinskas, architektai – „ŠA Atelier“ (Gabrielė ir Antanas Šarkauskai). 

Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka
Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka
Fotografijos paroda „Permainų šventė“ MO muziejuje. Pauliaus Peleckio / „Fotobanko“ nuotrauka

Savaitgalį MO muziejuje – parodos atidarymo MOratonas

Savaitgalį MO muziejuje vyks parodos atidarymo festivalis – MOratonas. Jau tampa tradicija, kad kalbantis su skirtingais visuomenės veikėjais, profesionalais, menininkais nagrinėjama parodos tema, o įvairios medijos – šokis, muzika, performansas – atskleidžia naujų parodos tematinių pjūvių. 

Sandra Straukaitė, Eugenijus Laurinaitis, Jogaila Morkūnas, Manfredas Bajelis, fotografai Romualdas Požerskis, Monika Požerskytė, Vilma Samulionytė, Visvaldas Morkevičius – dalis MOratono svečių, kurie iš savo perspektyvos analizuos, kaip šventes organizuojame, jas įamžiname, kaip joms puošiamės, ką jos mums reiškia ir kaip jų metu mes keičiamės. 

Rugsėjo 4 d. MOratono programa.

Rugsėjo 5 d. MOratono programa.

MOratono renginių ir parodos lankymo taisyklės

Norintieji pamatyti parodą „Permainų šventė“ arba sudalyvauti MOratono renginiuose kviečiami įsigyti rugsėjo 4 d. arba rugsėjo 5 d. muziejaus bilietus. Tai padaryti galima iš anksto internetu arba MO muziejaus kasoje. 

MOratono renginiai yra nemokami, į juos patenkama su tos dienos muziejaus bilietu. Lankantis parodoje, Galimybių pasas nėra būtinas, tačiau MOratono renginiuose jis yra privalomas. Taip pat MO atstovai informuoja, kad dalyvių skaičius renginiuose yra ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama pirmiesiems atėjusiems.

MO muziejaus informacija

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien