Mokesčių moralė: ar atiduosime kas ciesoriaus ciesoriui?

Pasaulis vis dar kartoja sparnuotą (nors gal jau kiek nuvalkiotą) Benjamino Franklino frazę apie mirties ir mokesčių neišvengiamumą. Nors viena iš žmogiškųjų ambicijų visuomet buvo susiremti su tuo, kas neišvengiama. Antai alchemikai bandė įveikti mirtį, ieškodami gyvybės eliksyro, tačiau apie tai – kitą kartą. Šiandien pakalbėkime apie mokesčius.

Klientai nori vis daugiau skaidrumo

Įsivaizduokite: 100 pirkėjų ateina į prekybos centrą, vaikštinėja po salę, kraunasi prekes į krepšelius. Per garsiakalbį pasigirsta pranešimas: „Mieli pirkėjai, iki šiol mes ne visai tvarkingai mokėjome mokesčius valstybei. Gera žinia, kad nuo šiandien tai pasikeis. Bloga – kad dėl to prekės jums šiek tiek pabrangs.“ Išgirdę pranešimą, 44 pirkėjai padeda krepšelius ant žemės ir susierzinę tuščiomis pajuda išėjimo link. Likusieji 56 lyg niekur nieko apsipirkinėja toliau. Panašu, kad tokia situacija galėtų nutikti kuriame nors Lietuvos prekybos centrų.

Iniciatyvos už skaidrų verslą „Baltoji banga“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai vertina verslo skaidrumo svarbą. Skaidrų verslą daugelis apklaustųjų apibūdino kaip tokį, kuris „neduoda kyšių, netoleruoja korupcijos, sąžiningai moka atlyginimus bei mokesčius, skaidriai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose“. 56 % apklaustųjų teigė esantys pasiryžę mokėti daugiau, jei pirks prekes ar paslaugas iš skaidriai veikiančios įmonės. 38 % tvirtino, kad apskritai nepirktų prekių ar paslaugų, jeigu žinotų apie įmonės nesąžiningą veiklą. Verslo sąžiningumas, Lietuvos gyventojų vertinimu, yra svarbesnis nei, pavyzdžiui, aplinkosauga arba tai, jog verslas yra lietuviško kapitalo.

Apie atliktą tyrimą „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė sako: „Manau, tyrimo rezultatai atspindi, kad mūsų visuomenė juda brandos link. Auga vartotojų sąmoningumas, o kartu ir lūkestis verslui, kad šis galvotų ne tik apie siūlomus produktus, bet ir apie visą procesą, kaip jie atsiduria pirkėjo rankose. Bandymai apeiti taisykles, manipuliuoti, kažką nuslėpti pirkėjams tampa vis mažiau priimtini. Iš tiesų tam tikrą spaudimą įmonėms veikti etiškai ir sąžiningai gali daryti ne tik valstybės reguliacinis mechanizmas, bet ir vartotojas. Tai labai aiški žinia, kurią verslui siunčia šių dienų pirkėjas.“

Tiesa, nors I. Lapeikienė ir džiugiai vertina vartotojų sąmoningumo tendencijas, drauge ji pripažįsta, kad dar lieka daug erdvės tobulėti: „Panašų tyrimą atlikome 2016 metais. Nors jo klausimai ir metodika šiek tiek skyrėsi, todėl negalime tiesiogiai lyginti rezultatų, visgi augantį vartotojų sąmoningumą galime fiksuoti. Palyginus Lietuvos rezultatus su panašių apklausų, atliktų kitose valstybėse, į kurias norime lygiuotis, rezultatais, mūsų rodikliai dar toli gražu nėra labai džiuginantys. Pavyzdžiui, 2018 metais Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų apklausa parodė, kad 73 % vartotojų būtų pasirengę mokėti daugiau už skaidraus verslo prekes.“

Ji priduria: „Statistika rodo, kad tarp Europos Sąjungos šalių esame vieni iš paskutinių pagal surenkamą pridėtinės vertės mokestį, tad verslo skaidrumą aktyviai skatinantys vartotojai, ko gero, dar nesudaro kritinės masės. Tikrai norėtųsi, kad šešėlinė ekonomika mažėtų sparčiau. Pokyčiams įtaką daro tiek pirkėjai, tiek pardavėjai. Žinoma, ir valstybės reguliacinis mechanizmas. Nerimą kelia pandemija, kuri, kaip rodo tyrimai ir prognozės, prisidėjo prie šešėlio augimo. Taip kad veiklos šioje srityje tikrai dar turime nemažai“.

Paprašyta įvardinti paskatas, verčiančias verslą veikti skaidriai, I. Lapeikienė teigia: „Iš prie mūsų iniciatyvos prisijungusių įmonių vadovų dažnai girdime, kad vienas pagrindinių motyvų veikti skaidriai yra verslo reputacija. Sunkiai rastume įmonės vadovą ar akcininką, kuris džiaugtųsi „auksinių šaukštų tiekėjo“, „upių ir marių teršėjo“, „mokesčių vengėjo“, „nelegalių sandorių sudarytojo“ ar panašia reputacija. Etiškos ir skaidrios įmonės įvaizdis svarbus kuriant santykį su esamais ir potencialiais darbuotojais, partneriais, vartotojais ir valstybe.

Štai darbuotojai, rinkdamiesi darbdavį, domisi ne tik jo finansine padėtimi, bet ir reputacija. Tą patvirtino ir mūsų inicijuotas jau minėtas tyrimas. Tad, norėdamas būti konkurencingas darbo rinkoje, verslas ypatingą dėmesį skiria sąžiningo ir atsakingo darbdavio įvaizdžiui. Galiausiai sąžiningą verslo veikimą siečiau su vadovų asmeninėmis savybėmis, esminėmis vertybėmis, kurias jie nori diegti savo versle. Tam yra ir labai pragmatinių priežasčių – juk vadovaudamas skaidriam verslui tikrai ramiau miegosite. Gal dėl šios priežasties prie mūsų iniciatyvos jungiasi vis daugiau „šešėliui jautrių“ sektorių įmonių – viešojo maitinimo, autoremonto, kitų paslaugų.“

Mokesčių prievaizdų išmonė: žaidimai, lengvatos ir pilietinės visuomenės pagalba

Prie skaidresnio verslo veikimo prisideda ne tik reiklūs klientai ar darbuotojai, bet ir su šešėliu kovojančių institucijų žvalgybininkai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, paprastų gyventojų indėlis į mokesčių surinkimą yra labai reikšmingas. Nuo 2006 metų mokesčių prievaizdai sulaukė beveik 55 tūkstančių anoniminių pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus, kurie padėjo į valstybės biudžetą grąžinti kiek daugiau nei 42 milijonus eurų nuslėptų mokesčių. Už tokią sumą galima būtų įsigyti brangiausią Dubajaus butą-mansardą arba perpirkti futbolininką Angelino. Gal ir visai neblogai. Vien praėjusiais metais tokių pranešimų pasitikėjimo telefonu, elektronine anketa ir kitais kanalais mokesčių prievaizdai gavo daugiau nei pustrečio tūkstančio ir per devynis 2021 metų mėnesius, pasinaudodami šia informacija, už įvairius mokestinius pažeidimus įmonėms į valstybės biudžetą nurodė sumokėti daugiau nei pusę milijono eurų.

Rinkdami mokesčius, mokesčių administratoriai pasitelkia ir kitų išradingų priemonių – siūlo duonos ir žaidimų. Tiksliau, žaidimų ir galimybę atgauti dalį mokesčių. VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė pasakoja: „Pajamų apskaitymą skatinančios ir šešėlį mažinančios iniciatyvos patvirtina svarbų pilietinės visuomenės indėlį mažinant šešėlinę ekonomiką. Aukšta visuomenės mokestinė moralė, pasireiškianti tokiais paprastais veiksmais, kaip reikalavimas išduoti prekių ir paslaugų kasos aparato kvitą, efektyviai papildo kontroliuojančių institucijų veiksmus. Esame dėkingi gyventojams, kurie neliko abejingi mokesčių administratoriaus kvietimui ir dalyvavo „Kvitų žaidime“.

Vertinant dvejus metus vykusio žaidimo rezultatus, skaičiuojama, kad ši iniciatyva į valstybės biudžetą papildomai atnešė beveik 12 milijonų eurų Pridėtinės vertės mokesčio. Džiugina, kad sėkmę išbandyti panoro gyventojai iš visos Lietuvos, žaidime užregistravę beveik 5 milijonus kvitų. Iš viso buvo atrinkti 4363 laimingieji kvitai ir paskelbti jų laimėtojai. Siekiant įtraukti gyventojus į šešėlinės ekonomikos mažinimą pasitelkiama ir kitokių paskatų. Pavyzdžiui, galimybė susigrąžinti sumokėtus mokesčius, kai prekės ir paslaugos perkamos legaliai su visais reikiamais dokumentais. Deklaruodami pajamas, gautas per 2019, 2020 ir 2021 metus, gyventojai gali susigrąžinti sumokėtą pajamų mokestį už įsigytas automobilio, būsto remonto ar auklių paslaugas. Už 2019 ir 2020 metų laikotarpius lengvatomis pasinaudojo daugiau nei 46 tūkstančiai gyventojų, kuriems grąžintina 6,7 milijonų eurų suma. Norintieji dar gali spėti pasinaudoti lengvata.“

Komentuodami naujausią mokesčių surinkimo statistiką, mokesčių prievaizdai turėjo ir kuo pasidžiaugti. Anot VMI, 2021 metų sausio–lapkričio duomenimis, pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 9 046,7 milijonai eurų arba 27 procentais daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu ankstesniais metais ir 10,8 procentais daugiau, nei prognozuota.

EBPO: norite efektyviai surinkti mokesčius? Ugdykite moralę

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ataskaitoje „Mokesčių moralė: kas skatina žmones ir verslus mokėti mokesčius?“ mokesčių moralę apibūdina kaip vidinę motyvaciją mokėti mokesčius ir skelbia, kad pastaroji yra itin reikšmingas mokesčių sistemos aspektas. EBPO teigimu, kadangi dauguma mokesčių sistemų yra paremtos savanorišku mokesčių mokėtojų nustatytų reikalavimų laikymusi, mokesčių moralės auginimas turi potencialą padidinti pajamas sąlyginai nedidelėmis pastangomis.

Tad kas lemia gyventojų norą mokėti mokesčius? EBPO analizė parodė, kad didesnius bendrojo vidaus produkto rodiklius turinčių šalių gyventojai pasižymi aukštesne mokesčių morale. Tai gali rodyti ryšį tarp efektyviai veikiančių valdžios institucijų ir gyventojų noro mokėti mokesčius. Gerai pagalvojus, prezumpcija visai tikėtina. Juk gyventojai nenori mokėti mokesčių „blogai“ valstybei (arba karaliui). Prisiminkite Robiną Hudą arba Tadą Blindą, arba bet kurį sovietmečio gamyklos darbininką. Valstybės skriaudimas (veikiau „pastatymas į vietą“) pelnė šiems herojams neblėstančią šlovę, nes valstybė buvo matoma kaip priešas ir skriaudikas. Tad jei valstybė, priešingai, laikoma sergėtoju, bičiuliu ar pagalbininku, ko gero, ne taip jau ir gaila jai atverti piniginę?

EBPO taip pat nustatė, kad, be pasitikėjimo valdžia ir tikėjimo mokesčių teisingumu, mokesčių moralę lemia tokie veiksniai kaip žmonių amžius, išsilavinimas, lytis ir religija. Vyresnio amžiaus, geresnio išsilavinimo arba religingi žmonės pasirodė pasižymintys aukštesne mokesčių morale. Jai įtaką turi ir kontinentas, kuriame asmuo gyvena. Na, o kas dėl verslo (ypač didžiųjų įmonių), tai bene pagrindiniu veiksniu, lemiančiu mokesčių moralę, EBPO įvardino galimybę mokesčius prognozuoti („tax certainty“).

Ar tokios išvados galioja ir pas mus?

Laisvosios rinkos institutas: mitas, kad verslas visomis išgalėmis vengia mokėti mokesčius

Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad būtent verslas suneša didžiąją biudžeto dalį, tiesiogiai mokėdamas arba atskaitydamas dirbančiųjų mokesčius – Pridėtinės vertės mokestis, Gyventojų pajamų mokestis, akcizai, pelno mokesčiai administruojami per įmones.

Galimo mokesčių vengimo priežastis E. Leontjeva aiškina taip: „Kiekvienas žmogus stengiasi minimizuoti savo išlaidas ir maksimizuoti pajamas. Tai yra ne verslo, o žmogaus realybė. Ribotas žmogus, veikiantis ribotų išteklių sąlygomis, privalo taupyti. Tai yra pačios gamtos padiktuota. Todėl, kai žmogus tampa mokesčių mokėtoju, jis retai ieško būdų, kaip mokėti daugiau. Jeigu pasižvalgysime aplinkui, turbūt nedaug rasime tokių žmonių (neatmetu, kad jų gali būti, bet tai nėra dominuojanti elgsenos paradigma). Vadinasi, žmogus arba sumoka mokesčių tiek, kiek priklauso, visiškai nesigilindamas į mokėjimo taisykles ir aplinkybes, arba, jeigu pradeda į tas taisykles gilintis, pastebi, kad tam tikros taisyklės leidžia jam sumokėti mažiau mokesčių. Tokia pastanga yra visiškai legali ir netgi skatinama valstybės, kai taikomos įvairios išimtys ir lengvatos. Visiškai kitas dalykas yra nelegali veikla ir mokesčių slėpimas. Jų pasitaiko įvairiose visuomenėse ir socialiniuose sluoksniuose. Vienintelis vaistas – tokia mokesčių našta, kai rizikuoti ir slėpti mokesčius žmogui neapsimoka. Tūkstančius metų įvairios visuomenės taikė dešimtinę. Tuomet ir paskatos slėpti nėra didelės. Sistema paprasta ir skaidri.“

Atsakydama į klausimą, kokios priemonės Lietuvoje mokesčių surinkimą galėtų padaryti efektyvesnį, p. Leontjeva pabrėžia mokesčių sistemos skaidrumo ir mokestinių lėšų efektyvaus panaudojimo svarbą. Ji sako: „Tam, kad žmonės norėtų mokėti mokesčius, pirmiausia, jie turi pasitikėti, jog mokesčiai naudojami taupiai ir efektyviai. Kiekvienas biudžeto švaistymo atvejis pakerta mokesčių mokėtojų lojalumą, o tokių atvejų vis pasitaiko. Efektyviam surinkimui būtina paprasta ir skaidri mokesčių sistema, kurioje nebūtų įvairiausių išimčių ir taisyklių, leidžiančių „žaisti“ su mokesčiais. Kuo paprastesnė mokesčių apskaita, tuo mažiau žmonės darys klaidų ir nevengs mokesčių iš baimės, kad ką nors apskaičiuos neteisingai, kad nespės susipažinti su vis naujomis taisyklėmis ir išaiškinimais. Tokia baimė, deja, labai būdinga smulkiam verslui, kai žmogus tik pradeda ką nors gaminti ar teikti paslaugas, bet yra visiškai nepajėgus gilintis į mokesčių apskaitos taisykles, stebėti visus pakeitimus. Kuo įmonė stambesnė, tuo ji pajėgesnė pakelti mokesčių administravimo naštą. Kuo sudėtingesnė įmonės veikla ir kuo labiau skaitmenizuoti procesai, tuo skaidresnis tampa ir mokesčių mokėjimas.“

Tai štai. Atrodo, nuo mūsų visų priklauso, ar liksime skendėti šešėliuose, ar pagaliau įsijungsime šviesą.

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!