Moksleivių įsitraukimą didina per bendruomeniškumą: ko iš Širvintų gimnazijos gali pasimokyti kitos mokyklos

Problema – moksleivių įsitraukimas

Anot gimnazijos direktorės Audronės Buzienės, niekuomet nėra lengva pripažinti, kad sprendžiant kylančias problemas reikia ne dairytis aplinkui, o pirmiausia keistis pačiam. Dėl to, pradėjus gilintis į mokinių įsitraukimo rezultatus ir siekiant juos gerinti, gimnazijos vadovybei ir mokytojams prireikė drąsos pripažinti, kad, siekiant kiekvieno vaiko sėkmės, reikia keistis ne mokiniams, o pačiai mokyklai.

„Išanalizavę gimnazijos moksleivių apklausų duomenis pamatėme, kad tik trečdaliui gimnazistų yra įdomu tai, ko jie mokosi pamokose. Tai moksleivių įsitraukimo problema, kuri šiandien turbūt yra aktuali daugeliui mokyklų. Pradėjome galvoti, ką galime daryti kitaip, kokiose srityse turime keistis, ir priėjome prie išvados, kad pirmiausia privalome stiprinti savo mokyklos bendruomenę, didinti mokytojų tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą vienų kitais, o kartu siekti ir aktyvesnio tėvų bei, žinoma, pačių moksleivių dalyvavimo mokyklos reikaluose“, – pasakoja A. Buzienė.

Mokytojai pamokose ne tik moko, bet ir mokosi

Priimti pokyčius mokykloje paskatino dalyvavimas programoje „Renkuosi mokyti!“ – perėjusi atranką, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija tapo programos dalyve ir su jos pagalba mokykloje įgyvendino pokyčio projektą. Juo siekta stiprinti mokyklos vadovų, pedagogų, tėvų ir moksleivių bendradarbiavimą – pirmiausia didelį dėmesį skiriant pačių mokytojų bendradarbiavimo ir lyderystės kompetencijų ugdymui.

„Ėmėme ieškoti būdų, kaip ir ko galime pasimokyti vieni iš kitų. Todėl pradėjome rengti atviras pamokas, kurių metu mokytojai stebi ir analizuoja kolegų vedamus užsiėmimus ir vėliau pasidalina savo pastebėjimais. Tokiu būdu galima keistis patirtimi, konstruktyvia kritika, efektyviau ieškoti būdų gerinti ugdymo kokybę ir mokinių įsitraukimo rodiklius. Suprantama, pedagogams reikėjo prie to priprasti, kai kuriems galbūt netgi perlipti per save, tapti atviresniems, suvokti, kad dirbama dėl bendro tikslo, tačiau daugeliui tai pavyko“, – sako A. Buzienė. 

Nauji įgūdžiai padeda įveikti pandemijos iššūkius

Įveikus vidinius barjerus, atsiradus didesniam pasitikėjimui vieniems kitais ir pradėjus labiau bendradarbiauti, ėmė ryškėti ir pokyčių nauda. Pamoką stebintis kolega gimnazijoje tapo įprastu reiškiniu. Anot A. Buzienės, daugelis gimnazijos mokytojų į pamokas ateinančius kolegas šiandien laiko bendraminčiais profesionalais, siekiančiais tobulėti ir padedančiais tai daryti kitiems. Tokia pamokų stebėjimo praktika mokykloje padėjo išryškinti ir apibrėžti geros pamokos požymius, kurių siekiama kiekvienoje pamokoje.

„Covid-19 švietimo sektoriui sukeltų iššūkių kontekste mokytojų profesinio bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų svarba dar labiau išryškėjo. Tokioje sudėtingoje situacijoje būtent tai yra raktas į sėkmę, nes efektyvus geriausių nuotolinio mokymo praktikų pritaikymas tiesiogiai priklauso nuo mokytojų noro ir gebėjimo dalintis žiniomis, tarpusavyje tartis, gauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį“, – įsitikinusi gimnazijos direktorė.

Gimnazijos bendruomenė tapo aktyvesnė

Pradėjus įgyvendinti mokyklos pokyčio projektą, taip pat imtasi skatinti aktyvų tėvų bei pačių moksleivių dalyvavimą. A. Buzienės teigimu, gimnazija ėmė veikti kaip glaudi bendruomenė, kurioje atsižvelgiama į visų narių poreikius ir nuomones, o santykiai grindžiami pasitikėjimu bei pagalba vienų kitiems. 

„Mokinių atstovus įtraukėme į sprendimų priėmimą ir tai tikrai suteikė nemažai pozityvumo – darbo grupės tapo dinamiškesnės, veiklesnės, visi klausimai jose geriau išdiskutuojami. Tuo metu mokinių tėvai dažniau įtraukiami į renginių organizavimą, kitas mokyklos veiklas. Jie taip pat parodė norą ir gebėjimą organizuotis, kartu su mokytojais ir moksleiviais siekti bendro rezultato“, – džiaugiasi gimnazijos direktorė.

Anot A. Buzienės, svarbiausia tai, kad įgyvendintus pokyčius mokykloje, kaip rodo apklausos, teigiamai įvertino 80 proc. gimnazijos moksleivių. „Vadinasi, einame teisinga linkme. Per dvejus metus bendruomenės tarpusavio santykiai gimnazijoje tikrai pasikeitė – ir tikrai į gerąją pusę“, – pažymi gimnazijos direktorė.

Pokyčiais mokyklose siekia išjudinti visą sistemą

Kaip ir dešimtims kitų šalies mokyklų, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai keistis padėjo „Renkuosi mokyti!” programa, o projektą finansavo Vilniaus prekybos paramos fondas „Dabar“. Programos vadovė Agnė Motiejūnė sako, jog pokyčiai šalies mokyklose reikalingi siekiant, kad kiekvienas moksleivis gautų jo poreikius atitinkančias ugdymo galimybes.

„Tai yra svarbiausias tikslas, tačiau kelias link jo kiekvienoje mokyklose gali būti skirtingas. Kiekvienos mokyklos bendruomenė turbūt pati geriausiai mato ir gali identifikuoti savo problemas, tačiau neretai prireikia papildomo postūmio ir pagalbos siekiant jas išspręsti. Tad mes ir ateiname į mokyklas tai padaryti. Mūsų programoje dalyvaujantys mokytojai bei „Renkuosi mokyti!“ alumnai, taip pat šiam tikslui pasitelkti švietimo ekspertai kartu su kiekvienos mokyklos atstovais sudaro pokyčio komandą, įgyvendinančią pokyčius konkrečioje srityje“, – sako A. Motiejūnė.

A. Motiejūnės teigimu, įgyvendinant reikiamus pokyčius kiekvienoje atskirtoje mokykloje kartu visos šalies mastu kuriamas ir plečiamas įtraukiojo mokymo tinklas, kuris padeda transformuoti visą švietimo sektorių. Tokia transformacija, A. Motiejūnės įsitikinimu, yra būtina siekiant švietime įtvirtinti socialinio teisingumo ir kiekvieno vaiko – nesvarbu, kad ir iš kokios jis aplinkos būtų – individualius poreikius atitinkantį ugdymą.

Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, jos direktorės teigimu, ir toliau ieško vis naujų būdų įgalinti savo bendruomenę, tęsia pasiteisinusias pamokų stebėjimo ir analizavimo praktikas. Galbūt savo pavyzdžiu imtis pokyčių ji įkvėps ir kitas mokyklas.  

Projekto „Renkuosi mokyti!“ informacija