Mokyklos „Agora“ vadovė A. Jurolaitė-Mažeikienė: vaikų ugdymas – ir mokslas, ir menas

Susitikimo su bitininku metu vaikai sužinojo apie bičių gyvenimo ypatumus, apžiūrėjo korį, bitininko kostiumą, degustavo medų ir gamino žvakes. Robertos Valančės nuotrauka

Nuo 2023 m. rugsėjo 1-osios į mokyklą „Agora“ sugužės pirmieji pirmokėliai. Kaip Šeimų darželis užaugo į mokyklą, kokiomis pagrindinėmis vertybėmis ši ugdymo įstaiga vadovaujasi ir kodėl į katalikišką darželį bei mokyklą savo vaikus atveda ne tik praktikuojantys katalikai – kalbame su mokyklos „Agora“ vadove AGATA JUROLAITE-MAŽEIKIENE.

Mokyklos „Agora“ kelionė prasidėjo 2017-aisiais, įkūrus Šeimų darželį. Įdomu, kad jį įkūrė šeimos. Kodėl nusprendėte, kad Vilniuje reikia dar vieno darželio?

Aš visuomet labai džiaugiuosi darželių įvairove, nes tikiu, kad kaip nėra dviejų vienodų šeimų, turinčių vienodus poreikius, taip ir visi darželiai skirtingi. Puiku, kad yra didelė pasiūla, nes tuomet šeimos gali rasti būtent tokį darželį, kuris geriausiai atliepia jų poreikius.

Mūsų kelionė prasidėjo nuo kito galo – nuo mano asmeninio pašaukimo. Neanalizavome nei darželių Vilniuje rinkos, nei kokia yra paklausa. Gyvenau sau ramiai ir nesukau galvos, ką čia veikti. Kol pradėjo kilti minčių apie prasmę. Nors iki šiol visą gyvenimą dirbau teisės srityje, viskas puikiai sekėsi, tačiau augindama vaikus turėjau progą stabtelėti, įsiklausyti į save ir suprasti, kad turiu kitų talentų, kurių teisiniame darbe nerealizuoju. Lyg ir viskas buvo gerai, bet giliai širdyje jutau, kad noriu keisti kryptį ir veikti visai ką kita.

Vieną vasarą važiavome į krikščionišką šeimų stovyklą, į ją susirinko šeimos iš Kroatijos, Ispanijos, Lenkijos ir kitų šalių. Ten išgirdau daug įdomių istorijų, kaip pasikeičia moterų ar vyrų kelias tapus tėvais, apie šeimų steigiamus darželius bei mokyklas. Tikriausiai tai ir buvo pirmosios užuominos man pasirinkti. Tai buvo įdomu ir negirdėta.

Dažniausiai įsivaizduojame darželį kaip įstaigą, kuri tik ugdo vaikus. O tie darželiai, apie kuriuos išgirdau, ypač daug dėmesio skiria tėvams, nes puikiai suvokia jaunų šeimų situaciją – jie dažnai yra sutrikę, perskaitę daug knygų apie įvairius ugdymo stilius ir filosofijas, bet vis abejoja, kuri iš jų geriausia jų vaikui. Kaip teisingiausia auklėti vaikus? Kokiais tėvais norime būti?

Dažnai vaikai gimsta tuo metu, kai ir taip visko daug tų šeimų gyvenime vyksta: jos ieško, kuriasi naujuose namuose, pats karjerų augimas… Tad darželius ir mokyklas steigiantys žmonės matė prasmę nepalikti vienų porų, kurios susilaukia vaikų, o su darželio kelione suteikti galimybę patirti ir visos savo šeimos augimo kelionę. Joje ji būna pastiprinta, išgirsta. Tėvams vis primenama, kad ugdant vaiką labai svarbu stiprinti ir savo, kaip poros, santykį. Nes vaikas labiausiai klestės ir bus laimingas, jei tėtis ir mama, nepaisydami visų iššūkių ir darbų, bus laimingi ir puoselės šeimos pamatą. Ugdymas prasideda namuose, o mūsų, kaip ugdymo įstaigos, pasirinkimas yra tą ugdymą pratęsti ir stiprinti bendradarbiaujant su vaiko tėvais.

Man atrodo, kad vaikų darželiai turi ir malonę, ir dovaną pasitikti šeimą vaikų gyvenimo pradžioje, kai tos paramos reikia labiausiai. Tačiau reikia ne tik ugdyti vaiką, bet ir padrąsinti tėvus, pasakyti: „Jūs viską darote teisingai.“

Mokyklos „Agora“ vadovė Agata Jurolaitė-Mažeikienė. Katažinos Topolskos nuotrauka

Mokyklos „Agora“ ir darželio langai atsiveria į Neries upę. Evaldo Lasio nuotrauka

Šeimų darželyje siekiate ugdyti charakterį, dirbate pagal Birmingamo universiteto parengtą Charakterio ugdymo programą. Kodėl jums tai atrodo taip svarbu?

Mus įkvėpė žinojimas, kad nuo mažų dienų formuojasi vaiko branduolys. Žinome, kad iki trejų metų yra vadinamasis aukso, o iki septynerių – sidabro amžius. Dažniausiai apie vaiko raidą galvojame, kad jie visko mokosi, kaupia žinias. Tačiau iš tikrųjų nuo mažų dienų formuojasi vaiko asmenybė, saugumo, prieraišumo jausmas, noras kurti ir puoselėti santykį. Tai ir yra puiki proga toms charakterio savybėms – kiekvieno žmogaus skirtingoms – skleistis.

Charakterį galime įsivaizduoti kaip medžio šaknis ar namo pamatus – tai branduolys. Jeigu jis gražus ir geras, jis aplips ir talentais, ir žiniomis. Tai duoda vaikui stiprybės, galimybę pažinti save, išugdyti savybes, kurios ir bus jam pačiam geros, ir leis megzti santykį su kitais žmonėmis. Mums reikia kitų žmonių – bendrystei, bendrauti. Dorybės suteikia galimybę atsiskleisti, būti drąsiam, kūrybingam, pagarbiam, mokėti rūpintis kitais. Tai kviečia į santykį su kitu žmogumi ir moko, kaip tą santykį kurti.

O mentorystės – tai tiltas į bendradarbiavimą su tėvais, nes būtent jie geriausiai pažįsta savo vaiką, mato, koks jo būdas, kaip jis skleidžiasi, koks šiuo metu jo raidos etapas ir kaip galima jam padėti augti. Mes, auklėtojai, matome vaiką tik darželyje. Bet kai ir mes, ir tėvai pasidaliname savo pastebėjimais, matome tikriausią vaiko paveikslą. Tuomet galime jam bendromis jėgomis suteikti tai, ko labiausiai šiuo metu reikia, padrąsinti, pastiprinti kai kuriose srityse. Tai leidžia suvienyti jėgas su tėvais.

Vaikai labai skirtingi, todėl matome, kad vienus vaikus tam tikru raidos etapu reikia labiau padrąsinti, paskatinti, o kitiems – suteikti daugiau erdvės, priemonių atsiskleisti. Stengiamės atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualumą.

Darželis vadovaujasi „Reggio Emilia“ filosofija. Kodėl pasirinkote būtent šią ugdymo filosofiją?

„Reggio Emilia“ mums patiko dėl mokytojų laikysenos ir aplinkos įrengimo principų. Ši sistema kviečia vaikus tyrinėti ir mokytis per patirtį. Stengiamės, kad ji būtų neperkrauta ir suformuota įvairiomis dirbtuvėlėmis. Tai vaikams įdomu, nes grupė nėra tik viena monotoniška salė, yra įvairių dirbtuvėlių. Jos gali būti įvairiai atskirtos, ir kiekvienoje iš jų vaikas ras ką nors įdomaus. Jeigu tai konstravimo dirbtuvės, ten bus dėžučių, medžio dalykų – priemonių, iš kurių vaikas galėtų ką nors sukurti. Pasauliui pažinti – didinamieji stiklai, smėlis, kriauklės, gyvūnai ir kt.

Vaikams labai patinka patiems pasirinkti, kur jie tuo metu nori žaisti ir tyrinėti, o dirbtuvėse mokytojai sugalvoja įvairių provokacijų ir temų, kurios vaiką kviestų ištirti, užrašyti, suskaičiuoti, pabandyti vieną ar kitą dalyką.

Kas yra provokacija?

Tai klausimas ar paruošta aplinka, kuri kviečia vaiką išbandyti, tyrinėti. O tyrinėdamas ir bendraudamas su mokytoju jis įgyja žinių. Tai gali būti gyvūnų pėdsakų tyrinėjimas, kvietimas pabandyti nupiešti kokį nors gyvūną pagal jo aprašymą ir padaryti jo maketą, kai žinome, kokio jis ilgio, pločio. Vaikus visada žavi galimybė padaryti, sukurti ką nors savo rankomis, o pokalbis su mokytoju padeda įgyti daugiau supratimo ir sujungti teoriją su praktika.

Darželis vadovaujasi „Reggio Emilia“ filosofija, kuri provokuoja vaikus aktyviai veikti ir tyrinėti aplinką. Katažinos Topolskos nuotrauka

Darželis vadovaujasi „Reggio Emilia“ filosofija. Dirbtuvėse mokytojai sugalvoja įvairių provokacijų ir temų, kurios kviečia vaikus tyrinėti ir mokytis per patirtį. Robertos Valančės nuotrauka

Kuo dar Šeimų darželis yra išskirtinis? Kuo labiausiai didžiuojatės?

Mums labai svarbu, kad vaikai įgytų meninį, kultūrinį pažinimą, todėl tam skiriame labai didelį dėmesį. Pavyzdžiui, vaikai kas mėnesį mokosi naują eilėraštį, susipažįsta su vis kitu autoriumi, klauso vis kito klasikinio kūrinio, kuris gali skambėti koridoriuje, klasėje, valgyklėlėje – ten, kur vaikai leidžia laiką. Taip jie turi daug progų išgirsti kūrinį, jį puikiai įsidėmėti ir semtis žinių kultūriniame gyvenime.

Taip pat turime menų ateljė – menų dirbtuves. Čia mokytoja su vaikais leidžiasi į menų tyrinėjimus – spalvų, šešėlių, įvairių metodų ir priemonių.

Vaikai mokosi anglų kalbos, vyksta muzikos pamokėlės. Kuri nors savaitės diena yra skirta žygiui, kai pasirenkama ilgesnė atkarpa arba tikslas. Tai galimybė ne tik daugiau laiko praleisti gamtoje, pažinti save kitoje aplinkoje, bet ir ugdyti ištvermę.

Turime skonio ateljė, kur vaikai, nuo pačių mažiausiųjų, gamina maistą. Su auklėtojomis išsirenka, ką nori gaminti – žaliąjį kokteilį, sausainius ar ką nors kita. Vaikai labai laukia tos dienos, nes jiems patinka prisiliesti prie tikro gyvenimo. O kulinarijos pamokėlių metu jie gali ne tik receptą sužinoti ir mokosi gaminti – kartais įvyksta ir visa chemijos pamoka. Kodėl tas pyragas neiškilo? Kaip veikia soda ir kiti ingredientai? Gaminame maistą, bet tam reikia ir daug gebėjimų, ir mokslo, ir įgūdžių. Galima daug visko išmokti ir pasidžiaugti rezultatu. Taip pat tai puiki proga mokytis dirbti komandoje.

Iš darželio užaugote į mokyklą, ir nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pro jūsų duris žengs ne tik darželinukai, bet ir pirmokai. Vadinsitės mokykla „Agora“. Agora graikų kalboje reiškia „susitikimų aikštė“. Kuo jus sužavėjo būtent šis pavadinimas?

Prie šio pavadinimo priėjome natūraliai, išsigryninę, kokios įstaigos norime ir kas mums svarbiausia. Išgirdę žodžio agora reikšmę supratome, kad tai yra apie mus. Nes mūsų įstaigos pamatas – bendravimas ir santykis. Norime, kad tai būtų vieta, kurioje susitinka mokytojai, mokiniai, įvairių sričių profesionalai ir kurioje kartu diskutuojant, darant bendrus projektus visi auga, vaikai tobulėja.

Kokia tai bus mokykla?

Visų pirma mokykloje „Agora“ bus puoselėjama santykių kultūra, nes vaikas geba mokytis, kai jaučiasi priimtas, išgirstas, svarbus ir saugus. Antra, vaikas mokosi ne tik iš knygų ar pratybų, o ypač per santykį su mokytoju. Žmogus augina žmogų rasdamas priėjimą prie kiekvieno vaiko, suprasdamas, kas jį motyvuoja, kaip jį auginti ir padėti jam žydėti savais talentais, sugebėjimais. Vaikų ugdymas – mokslas, menas ir pajautimas.

Siekiame ugdyti dorą lyderystę: per asmeninę mentorystę, per pokalbius su mokytojais, per įvairias veiklas vaikas galės toliau puoselėti įvairias bendražmogiškas savybes, nes jos ir yra visa ko pagrindas.

Vaikai ateina į mokyklą gauti žinių, lavinti gebėjimus. Bet šiuolaikiniam vaikui taip pat labai svarbu suprasti, kam jam tų žinių reikia, kur jas gali pritaikyti. Man atrodo, kad labai svarbu atliepti šį poreikį, suteikti galimybę pasaulį pažinti per patirtį, per bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis – einant į bibliotekas, muziejus, bendradarbiaujant su mokslininkais.

„Agora“ – susitikimų aikštė, tad norisi, kad mokykla būtų ne tik pastatas, kad tas mokymasis išsiplėstų už mokyklos ribų, kad būtume ta įstaiga, kuri važiuoja į gamyklas, institucijas, ligonines, kad vaikai pamatytų, ką veikia žmonės, kur taiko žinias, kur jie dirba.

Tai įgyvendinti mums padės tokių metodų kaip fenomenais grįsto ugdymo (PhBL), STEAM metodų ir projektinės veiklos integravimas mokymo ir mokymosi procese. Būtent pagal šiuos metodus vaikai gali tyrinėti realaus gyvenimo reiškinius, taikyti ir integruoti savo turimas žinias iš įvairių sričių ir disciplinų, įgyvendinti savo idėjas bei projektus. Taip ugdomas kūrybingumas, novatoriškumas, kultūrinė kompetencija, viešo kalbėjimo gebėjimai, o kartu bendruomeniškumas, lankstumas, mokėjimas spręsti ir veikti neapibrėžtose situacijose.

Visame pasaulyje netyla įvairių kūrėjų ir mąstytojų mintys, kad ateityje mums labiausiai pravers kūrybinis mąstymas ir sugebėjimas dirbti komandoje, nes visus techninius darbus už mus atliks robotai.

Kūrybingumas leidžia žmogui atrasti, kuriuos savo talentus verta puoselėti, rasti priemonių įveikti iškylančius iššūkius, nebijoti prisiimti atsakomybę, o nesėkmes priimti kaip pamokas, leidžiančias tobulėti ir augti kaip asmenybei. Taip pat, siekdami ugdyti žmones, kurie būtų pasiruošę klestėti nuolat besikeičiančiame pasaulyje, matome būtinybę padėti jiems išmokti mokytis savarankiškai. Siekiame ugdyti žmones, kurie savo talentais ir žiniomis prisidėtų prie bendruomenės bei aplinkos, kurioje gyvena, saugojimo, puoselėjimo, turtinimo, jaustų atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus žmones.

Darželyje ugdome dorybes ir charakterį. Dirbdami pagal nuoseklią ir tęstinę Birmingamo universiteto parengtą Charakterio ugdymo programą, matome gražius bendradarbiavimo su tėvais vaisius, todėl ir mokykloje tęsime šį darbą. Doros lyderystės ir charakterio ugdymas, socialiai naudingi projektai, kuriuos įgyvendina vaikai, padeda jiems dalintis talentais bei gebėjimais su savo aplinkos žmonėmis, jaustis savo mokyklos, miesto bendruomenės, šalies, pasaulio dalimi.

Kartą per savaitę darželio vaikai dalyvauja muzikos užsiėmime. Katažinos Topolskos nuotrauka

Žygiai gamtoje ir mieste – ypač vaikų mėgstama veikla. Robertos Valančės nuotrauka

Akimirka iš kalėdinės šventės. Katažinos Topolskos nuotrauka

Jūsų patalpose vietą atrado ir „Kalba mamos“ mamų rytmečiai, ir šeimų turgeliai, ir pasakų dirbtuvės. Žinau, kad savo duris laikote atviras daugeliui kitų idėjų, kurioms tik laukiate iniciatyvos – senjorų ar tėvų knygų klubui, šeštadienio šeimų mankštoms ar net galimybei švęsti darželio vaikų gimtadienius… Kokią matote to prasmę?

Man mokykla yra susitikimų vieta. Mes augame mokydamiesi vieni iš kitų. Nesinori, kad patalpos būtų pripildytos žmonių tik pamokų metu ir tik mokantis vaikams. Juk galima mokytis ne tik per pamokas. Galime mokytis iš senjorų savanoriaudami ir jiems padėdami. Galbūt čia vyks ir tėčių sporto varžybos… Tiek daug galime vieni iš kitų išmokti, kai susitinkame su skirtingomis patirtimis, žiniomis. Tai galimybė kurti santykį, o per santykį augame visi.

Be to, tikiu, kad į vieną vietą sukviesdami įvairaus amžiaus, patirties turinčius žmones galime sugalvoti ir įgyvendinti daug puikių, vertingų ir mūsų visuomenei reikalingų iniciatyvų. Nuo to visi tampame tik turtingesni. Vaikai taip pat pamato gyvenimo turtingumą ir kiek visko galime nuveikti, kai dirbame kaip komanda. Tuomet ir pati mokyklos vieta bus tikra agora – aikštė, kuri kviečia ateiti, susitikti, dalintis, o ne tik savintis tą vietą sau. Norime, kad įstaiga būtų gyva.

Esate baigusi teisės magistro studijas, dirbote pagal specialybę ne vienus metus, vėliau baigėte Edukologijos ir šeimos studijų programą Katalonijos universitete, turite keturis vaikus, o šiuo metu dar studijuojate ketvirtame psichologijos bakalauro kurse. Kokiomis taisyklėmis gyvenime ir kasdienoje vadovaujantis pavyksta visas dabartines pareigas ir atsakomybes suderinti?

Mano didžiausias variklis – smalsumas ir meilė gyvenimui. Turiu šiokią tokią bėdą – man viskas yra įdomu. Norisi gilintis ir vis būti ta studente, kuri studijuoja ir mokosi, sužino ką nors naujo. Nuolatinis mokymasis ir žinios man yra didelė vertybė. Dar įdomiau, kad turiu galimybę studijuoti ir iškart taikyti įgytas žinias. Tai labai motyvuoja. Žinoma, veiklų gausa kelia savų iššūkių ir sunkumų, bet visa tai atperka kūrybinio proceso džiugesys ir rezultatas, kurį matau, žmonės, kuriuos sutinku… Didelių pastangų ir nepatogumų dideli ir saldūs vaisiai.

O mano stiprybė yra mano šeima ir bendruomenė, kuri mane supa, remia. Pati viena tiek visko tikrai nenuveikčiau. Darželio ir mokyklos kūrimo procese nesu viena. Manau, kad dar viena mano stiprybė yra noras ne būti vienai, o veikti komandoje. Ir darželį, ir mokyklą įsteigiau ir puoselėju ne viena – viską kuria būrys gabių žmonių, mokytojų, tėvų. Turiu troškimą pritraukti, suburti žmones ir suteikti jiems galimybę atskleisti savo talentus ir sugebėjimus. Tik dirbdami komandoje, manau, galime tiek daug nuveikti.

Gyvename kartu su vyru, kuris aktyviai dalyvauja mūsų šeimos ir vaikų gyvenime, taip pat su mumis gyvena ir mano mama. Namus ir šeimą taip pat kuriame kaip stipri komanda.

Perskaitei? Patiko? Prisidėk paremdamas

...pabaigai turime nedidelį prašymą: šį tekstą parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite Bernardinai.lt ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Jums gal tai bus tik neišgertas puodelis kavos ar arbatos kavinėje, o mums – didelė parama kasdien publikuojant tai, ką mėgstate ir norite skaityti. Iš anksto dėkojame už paramą!