2021 04 09

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mokytis pasakojant kitiems

Unsplash.com nuotrauka

Griežto mokytojo biologijos pamokoje visos penkiolika pertraukos minučių buvo skirtos kartoti praėjusios pamokos medžiagą. Gabesnieji ir darbštesnieji nuolat pasakodavo kitiems apie tai, ką jie perskaitė. Daug kalbantiems ir bandantiems suformuluoti suprastas mintis tai padėdavo vėliau pamokoje, o tie, kurie klausydavosi pertraukos metu, taip pat atsimindavo daugiau, nei prieš tai buvo įsidėję į savo galvas. Pasirodo, kad informacijos, kurią ką tik sužinojai arba mokeisi kartojimas kitiems, bandymas perteikti savais žodžiais pagerina atmintį nuo 30 iki 50 procentų.

Kai bandome savais žodžiais suformuluoti tai, ką išmokome (ne tik sukame tai galvoje, bet ir pasakojame kitiems), išmokti dalykai smegenyse „aktyvuojasi“ ir taip įveiksminamas atminties konsolidacijos procesas, o jo metu informacija patenka į ilgalaikės atminties rezervuarus. Nuolat kartojant ir smegenyse vis aktyvuojant išgirstą, perskaitytą, kaip nors kitaip užfiksuotą informaciją susiformuoja ilgalaikės nervų jungtys, kurios išsisklaido per visą smegenų žievę. Pagrindinis būdas ilgam laikui įsiminti informaciją yra ją kartoti po išmokimo. Tad patarlė „Kartojimas – mokslų motina“ nėra jau tokia netiksli. Tiesiog dabar mokslininkai, turėdami galimybę pasižiūrėti į smegenų vaizdinį, gali aiškiau suprasti, kaip veikia atminties procesas. 

2013 m. atliktame tyrime buvo stebimos žmonių smegenys jiems atkuriant įvairią informaciją. Vienai grupei buvo rodomi susiję žodžiai, tačiau vieną iš žodžių jiems liepta atkurti per asociaciją. Pavyzdžiui, žodžių pora „šiukšlės – a_l__kos“ (angl. garbage – w_st_). O kitiems buvo tiesiog skaitomos žodžių poros, kuriose nereikėjo asociacijos būdu atkurti žodžių. Pavyzdžiui, „kivirčytis – ginčytis“ (angl. quarrel – fight). Netgi tokioje iš pažiūros paprastoje užduotyje stebint smegenų nuotraukas matėsi, kad aktyviau sąmonė įsitraukia į darbą tada, kai ji ne tiesiog girdi jau paruoštus žodžius, o turi pati sugeneruoti juos per asociaciją. Įdomu dar ir tai, kad vėliau testuojant tuos pačius žmones geriau informaciją atsiminė tie, kuriems reikėjo ne tik ją girdėti, bet ir atkurti, sugeneruoti per asociaciją. Šiuo mažuose smegenų veikimo elementuose mokslininkai apčiuopia žmogiškosios sąmonės polinkius vienaip ar kitaip veikti. 

Metodą mokytis pasakojant svarbu suprasti ne kaip aklą tos pačios informacijos atkartojimą, bet bandymą išreikšti tai, ką supratai, savais žodžiais, sau priimtinais terminais, išsiversti į „savo kalbą“. Daug mokinių praleidžia didelę laiko dalį nuolat skaitydami tą patį vadovėlio turinį, nuolat braukdami „svarbius“ jiems pasažus spalvotais rašikliais ar pieštuku. Po ilgo tokio skaitymo visas vadovėlis atrodo kaip vaivorykštė. Tokia praktika yra beveik neveiksminga, nes jos metu aktyviai negeneruojama informacija žmogaus sąmonėje, o tiesiog vyksta papūgiškas atkartojimas arba informacijos kaupimas. Vadovėlio užvertimas ir bandymas prisiminti informaciją gali netgi padvigubinti galimybes atsiminti perskaitytą informaciją. Iš naujo skaityti vadovėlį reikia tik tokiu atveju, kad galima būtų suprasti, kurios besimoko turinio dalys jums dar nelabai suprantamos arba sunkiai įsimenamos. Reiktų vengti ištisų sakinių paryškinimo, tačiau, jeigu jums artimas ryškinimo rašikliais ar pieštuku būdas, galima išskirti paskirus žodžius, terminus, temai svarbias sąvokas. Mokymosi laikas turi būti skirtas informaciją iš atminties ištraukti ir prisiminti. 

Kuo dažniau ir daugiau bandoma savais žodžiais atkartoti besimokomą turinį, tuo jis geriau „nugula“ ilgalaikėje atmintyje. Galima rasti kuo daugiau draugų, kurie klausys to, ką jūs naujo sužinojote, bet taip pat galima pasakoti ir sau pačiam. Ruošiantis įvairiems atsiskaitymams reikėtų prisiminimo ir kartojimo dienas išdėlioti tolygiai. Pavyzdžiui, jeigu iki egzamino ar kontrolinio darbo liko dešimt dienų, tuomet būtų gerai atsiminti (be ne iš naujo ją skaityti!) kas dvi dienas. Jeigu ruošiatės dideliam egzaminui, pravartu būtų mokymąsi šiek tiek intensyvinti. Visuomet galima pritaikyti ir įvairius naudingus informacijos atkūrimo metodus, pavyzdžiui, užduoti sau tokius klausimus, kaip „kodėl?“ ar „kaip?“ Aktyviai versti save prisiminti informaciją, o ne vėl iš naujo sudėti į galvą iš vadovėlio ar užrašų. Taip pat informacijos prisiminimui tinka aktyviai formuluojamos įvairios struktūros, idėjų žemėlapiai. 

Kai pasakojame kitiems tai, ką naujo sužinojome, neišvengiamai mokome kitus ir mokomės patys. Galima rasti daug būdų, kaip prisiminti informaciją: kalbėtis su draugais, apie tai, ką išmokote, galbūt, jeigu esate ambicingas ir jums iš tiesų labai įdomi tema, rašyti tinklaraštį.

Pagal Arthuro P. Shimamuros knygą „MARGE: A Whole-Brain Learning Approach for Students and Teachers“ parengė Kristina Tamelytė

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien