2021 11 30

Lietuvių kalbos mokytojas

bernardinai.lt

Skaitymo ir klausymo laikas

75 min.

Mokytojas: lietuvių kalbos pamokose analizuoti tik lietuvių literatūrą yra visiška nesąmonė

EPA nuotrauka

Lapkričio pabaigoje pasirodė antrasis tinklalaidės apie švietimą „Prie lentos“ epizodas, kuriame aptariamas neseniai didžiules aistras visuomenėje sukėlęs mokyklinės literatūros programos projektas. Jei būtų patvirtintas, 11–12 klasių mokiniams skirtų privalomų autorių sąraše neliktų paskutinių užsienio kūrėjų – Šekspyro, Gėtės, Kafkos, Kamiu. Tai būtų pirmasis toks atvejis per visus Lietuvos nepriklausomybės metus.

Naujame tinklalaidės epizode apie pastarąsias aktualijas diskutuoja du lituanistai, šiuo metu dirbantys mokyklose. Tai – tapatybės neatskleidžiantis sostinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas (tinklalaidės vedėjas) bei LŠDPS ir LKLMS narė, Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkienė. 

Viso 1 val. 10 min. trukmės epizodo galima nemokamai klausytis „Spotify“, o paremti asmenine iniciatyva kuriamą tinklalaidę – „Patreon“ platformoje.

Lietuvių kalbos mokytojas: Kai kurie sako, kad lietuvių kalbos pamokų metu reikia analizuoti tik lietuvių autorius. Aš pats manau, kad tai yra visiška nesąmonė. Reikia, kad mokiniai pamiltų knygą, skaitymą, o kai ateis laikas, jie tikrai atras ir savo šalies literatūrą. Nebūtina bandyti visą ją sugrūsti mokiniams jau mokykloje. Įvyksta atmetimo reakcija, ir tiek. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar tikrai mokykloje užtenka tik lietuvių autorių? O galbūt apsiriboti lietuvių autorių kūryba pamokose apskritai žalinga?  

Lilija Bručkienė: O jeigu mes apsiribotume tik lietuvių kompozitorių muzika? O jeigu per dailės pamokas nagrinėtume tik lietuvių dailininkų kūrybą? Jau nešneku apie lietuvių mokslininkus fizikus ir taip toliau. Tai yra absurdas. Vis dėlto pripažinkim, kad lietuvių literatūra prasidėjo tada, kai pasaulinė literatūra jau buvo pasiekusi tam tikrą lygį, mes negalime jos ignoruoti. Galop tai yra labai svarbūs kodai, kuriais galima atrakinti intelektualius pokalbius su bendraamžiais užsienyje. Juk šiandien vaikai nebendrauja tik su lietuviais, jie bendrauja su visu pasauliu. (…)

Dabartinę programą daugiausiai sudaro XIX–XX amžiaus arba ankstesnė literatūra, bet pasaulis yra pakitęs. Buvusi agrarinė kultūra nebėra tokia aktuali. Mes galime šnekėti apie praeitį, bet net ir santykis su tėvyne, žmonių tarpusavio santykiai pasikeitę. Mokiniai kartais galvoja, kad literatūra yra tai, kas jiems neaktualu, neįdomu, nes pasakoja tik apie praeitį. Tai, be abejo, yra labai žalinga. 

Kviečia prisidėti prie tinklalaidės kūrimo 

Tinklalaidę „Prie lentos“ finansuoja tik platformos „Patreon“ prenumeratoriai, savo noru pasirinkę prisidėti prie švietėjiškų lietuvių kalbos mokytojo iniciatyvų – mokytojo dienoraščio rašymo, vaizdo pamokų mokiniams ir suaugusiesiems kūrimo, tinklalaidės apie švietimą įrašinėjimo. 

„Finansiniu požiūriu užsiimti tokia veikla visiškai neapsimoka, tačiau matau joje prasmę. Viliuosi, kad šis projektas paskatins pozityviau žiūrėti į mokytojus ir mokyklą, drąsiau kalbėti apie būtinus pokyčius. Labai norėčiau, kad kada nors švietimas taptų mūsų valstybės prioritetu. Esu labai dėkingas visiems, kurie prisideda prie šio tikslo“, – sako lietuvių kalbos mokytojas. 

„Patreono“ prenumeratoriai, pasirinkę norimą planą, gauna ir unikalaus, tik jiems matomo turinio – vaizdo pamokų, pritaikytų visiems, kurie domisi literatūra, nesutrumpintų mokytojo dienoraščio įrašų ir kt. Registracija platformoje tetrunka dvi minutes. Tapti prenumeratoriais ir paremti tinklalaidės „Prie lentos“ kūrimą galite čia.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien