Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 09 29

Giedrius Tamaševičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Mordoro akys Baltijos vandenyse

Dujotiekio „Nord Stream 1“ dujų nuotekis ties Bornholmu. EPA-EFE/Danish Defence Command nuotrauka

Bornholmas yra nedidelė, 40 000 gyventojų turinti Danijos sala Baltijos jūroje, gerokai nutolusi nuo likusio Danijos salyno. Lankytojus tiek iš Danijos, tiek iš svetur ji vilioja jaukiais miesteliais, nuostabiais paplūdimiais, uolėtomis pakrantėmis, vaizdingais ežerėliais buvusių granito kasyklų vietose ir įspūdingais XIII a. statytos Hamershuso pilies griuvėsiais.

Paskutinėmis II pasaulinio karo dienomis vokiečių įgula Bornholme ištikimai vykdė įsakymą pasiduoti britams, bet ne sovietams. Nesulaukę kapituliacijos sovietai kelias dienas smarkiai apšaudė salos miestus ir sunaikino daug gyvenamųjų namų ir infrastruktūros. Sąjungininkams laikinai „užmiršus“, kad Bornholmas vis dėlto yra Danijos dalis, 1945 m. gegužės 9 dieną nacių okupaciją šioje saloje pakeitė sovietinė. Ji truko iki pat 1946 m. balandžio 5-osios, kai rusų karius (taip ir nesulaukusius „darbo liaudies revoliucijos“ pergalės Kopenhagoje) galiausiai iš salos pavyko išprašyti.

Padedant artimiausiai kaimynei, nuo karo nenukentėjusiai Švedijai, Bornholmo miesteliai buvo atstatyti. Šaltojo karo metais saloje ypač pamėgo vasaromis atostogauti vokiečiai, bet ji tapo ir svarbiu NATO strateginiu tašku Baltijos jūroje. 2000 m. danų karinis dalinys visiems laikams paliko salą, o dar po kelerių metų Danija po ilgų svarstymų davė sutikimą Bornholmo kaimynystėje tiesti dujotiekį iš Rusijos į Vokietiją.

Šią savaitę nerimas sugrįžo į Bornhlomą, kaip ir visą Baltijos jūros regioną. Pirmadienį danų karinių pajėgų pilotas į pietryčius nuo Bornholmo pastebėjo dideliame, maždaug kvadratinio kilometro plote burbuliuojantį vandenį. Vėliau buvo nustatyta, kad tai dujų nuotėkio vieta, atsiradusi po galingo sprogimo dujotiekyje „Nord Stream 2“; dar dvi tokios vietos aptiktos dujotiekio „Nord Stream 1“ atkarpoje taip pat šalia Bornholmo.

Oficialioji Rusija jau spėjo apsiskelbti esanti nekalta šios diversijos Baltijos jūroje auka. Propagandinė jos žiniasklaida skelbia apie Bornholmo prieigose „pastebėtą“ NATO karinį laivą ir primena Amerikos prezidento grasinimus sužlugdyti „Nord Stream 2“, neva tokiu būdu JAV bandančios užsitikrinti rinką savo suskystintosioms dujoms. Penktadieniui Rusija jau spėjo sušaukti ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Veikiausiai tam, kad viešai apkaltintų JAV kariniu išpuoliu prieš civilinę Rusijos infrastruktūrą.

Tačiau Vakarų pasaulio lyderiams didesnių abejonių dėl kaltininko nekyla. Nors Rusija lieka neįvardyta, tačiau tiek Švedijos, tiek Danijos ekspertai konstatuoja, kad tokio lygmens diversija galėjo būti įvykdyta tik valstybiniu mastu. Tarp galimų motyvų dažniausiai įvardijamas ekonominis „Gazpromo“ interesas nemokėti milijardinių baudų už pagal sutartį klientams nepristatytas dujas.

Dujotiekio sprogdinimai galimai rodo ir Kremliaus suvokimą, kad  Europos Sąjungai apsisprendžiant galutinai atsisakyti rusiškų dujų, nordstreamai nebeturi jokios ateities. Taip veikiausiai ir nutiks, jei sprogimų padarytos angos nebus užtaisytos ir vamzdynus užlies jūros vanduo, paversdamas abu vamzdynus milžiniškomis šiukšlėmis Baltijos jūros dugne. Jei šiuo požiūriu Maskvai jau nėra ko prarasti, ryškėja dar svarbesnis siekinys – pasėti nerimą ir Šiaurės šalyse.

Apie galimų provokacijų grėsmę šiame regione prabilta dar vasarą, kai prie svarbiausios Švedijos atominės jėgainės buvo pastebėtas žvalgybinis dronas; apie panašių dronų pasirodymą prie savo naftos platformų Šiaurės jūroje praneša ir Norvegija. Visais atvejais buvo reaguojama stiprinant strateginių objektų saugumą.

Neatsitiktinis ir dar vienas sutapimas. Šia provokacija prie Bornholmo akivaizdžiai siekta užtemdyti ir antradienį atidaryto dujotiekio „Baltic Pipe“ atidarymą, kuriuo gamtinės dujos iš Norvegijos per Daniją galės pasiekti Lenkiją ir atstoti iki šiol iš „Gazpromo“ pirktas dujas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atidaro dujotiekį „Baltic Pipe“. EPA-EFE nuotrauka

Danija šiandien jau apgailestauja prieš porą dešimtmečių atsisakiusi karinių povandeninių laivų, kurie šiuo metu itin praverstų užtikrinant strateginės infrastruktūros saugumą. Šiuo klausimu Danijai teks kliautis Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos partneryste. Danijos ir Švedijos premjerės, komentuodamos sprogimus prie Bornholmo, neatsitiktinai pabrėžė, kad čia nekalbama apie karinį išpuolį prieš šias šalis (dujotiekiai toje vietoje eina per neutralius vandenis). Tačiau vien jau tokios grėsmės paminėjimas reiškia raginimą būti ypač budriems ir pasirengusiems.

Danijos karo laivas pagrindiniame Bornholmo uoste. EPA-EFE

Ekspertų teigimu, dujos į jūros paviršių liausis plūdusios tik sekmadienį. Veikiausiai tik tuomet bus galima nustatyti šios ekologinės katastrofos pasekmes gamtai. Mordoro akys ties Bornholmu užges, tačiau liks nerimas ir suvokimas, kad nuo šiol ir Šiaurės Europa yra Rusijos hibridinio karo veiksmų zona.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kurkime kartu!

Kodėl bernardinams yra svarbus skaitytojų ir rėmėjų indėlis?