2021 08 15

Kun. Robertas Urbonavičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Moteris, apsisiautusi saule

Nežinomas autorius. "Madona ant pusmėnulio" (fragmentas). Kelnas, XV a. Wikipedia.org nuotrauka

Šiandien Bažnyčia švenčia vieną seniausių ir garbingiausių Mergelės Marijos švenčių. Bizantijos tradicijoje ji vadinama Marijos Užmigimu, o lotyniškoje – Marijos Ėmimu į dangų. Nors ir skirtingi pavadinimai, tačiau kalbama apie tą patį įvykį – Dievo Gimdytojos mirtį ir Jos išaukštinimą. Šventė gimė V a. Jeruzalės Bažnyčioje, o pasakojimai apie Marijos pomirtinį likimą siekia II amžių.

Vakarų Bažnyčios liturgijoje ir maldingume, su šiuo Mergelės Marijos gyvenimo slėpiniu siejamas Apreiškimo Jonui knygos pasakojimas apie paslaptingą Moterį, apsisiautusią saule (Apr 12). Atidžiau pažvelkime į šį pasakojimą ir kokią žinią jis perteikia.

Mėgstamiausia ir neaiškiausia Šventojo Rašto knyga

Paskutinė Naujojo Testamento kanono ir viso Šventojo Rašto knyga – Apreiškimas Jonui – yra kietas riešutėlis tiek biblistams, tiek eiliniams skaitytojams. Priklausydama apokaliptinei raštijai, kuri suklestėjo nuo II a. pr. Kr., ši knyga yra tarsi kodų rinkinys, kurių tikrąsias prasmes sunku atsekti. Sukurta I amžiaus pabaigoje ir tradiciškai priskiriama apaštalo Jono raštijai, Apreiškimo knyga savyje talpina tiek Senojo Testamento pranašystes, tiek istorines to meto peripetijas, tiek ateities vizijas – ir visa tai suausta į vientisą įvairių prasmių audinį.

Dėl savo vaizdingos kalbos ir simbolikos ši knyga mėgstama tiek fundamentalistų, skaičiuojančių, kada bus pasaulio pabaiga, tiek katastrofų filmų kūrėjų. Tačiau svarbiausioji Apreiškimo knygos žinia ta, jog Dievas yra istorijos ir žmonijos Valdovas. Jis neleis, kad blogio jėgos tartų paskutinį žodį. Pabaigoje triumfuos Kristus ir tie, kas yra su Juo.

Viktoras Vasnecovas, „Paskutinis teismas“, 1904 m. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

Marija, Izraelis ar Bažnyčia?

Kadangi Apreiškimo knyga nepasiduoda tik vienai interpretacijai, nenuostabu, jog yra keletas jos aiškinimo srovių. Mus dominantis pasakojimas apie Moterį, apsisiautusią saule, irgi aiškinamas keleriopai. Protestantiškoji ir modernioji katalikiškoji egzegezė apsiriboja Moteryje įžvelgdami Izraelį kaip Dievo Tautą, kuri kentėdama pagimdo Mesiją, arba Bažnyčią, kuri yra Jėzaus mokinių motina. Tačiau nuo IV amžiaus gyvuoja dar viena interpretacija, kuri Moteryje įžvelgia Mariją – Mesijo motiną. Ją ir aptarsime.

Pradžioje – Sandoros skrynia

Prieš pradėdami kalbėti apie Moterį, turime grįžti prieš keletą eilučių: „Ir atsidarė danguje Dievo šventykla, ir pasirodė šventykloje jo Sandoros skrynia, ir sušvytravo žaibai, nuskambėjo balsai ir griaustiniai, kilo žemės drebėjimas, ir pabiro baisi kruša“ (Apr 11, 19). I amžiaus judėjui krikščioniui šis sakinys buvo pritrenkiantis dėl kelių raktažodžių: Šventykla ir Sandoros skrynia. Karaliaus Erodo statytą Jeruzalės Šventyklą romėnai sugriovė 70 metais ir nuo to laiko nebebuvo vietos, kurioje gyventų Izraelio Dievo Artumas. Apreiškimo Jonui knyga kalba apie naują Šventyklą, kuri yra Danguje ir, dar daugiau, toje Šventykloje yra Sandoros skryniaǃ

Tikriausiai prisimenate, kad dykumoje Dievas liepė Mozei padirbinti skrynią iš geriausio medžio ir paauksuotą, ji simbolizavo regimą Neregimojo Dievo artumą. Būtent Sandoros skryniai apsaugoti ir pagerbti buvo pastatyta Padangtė, o vėliau – Saliamono Šventykla. Pasakojama, kad, kuomet dauguma Judo gyventojų pateko į Babilonijos tremtį, pranašas Jeremijas paslėpė kalnuose Sandoros skrynią, sakydamas, jog ji liks paslėpta iki laiko, „kol Dievas vėl nesurinks savo tautos ir neparodys jiems savo gailestingumo“ (2 Mak 2, 7).

Nuo to meto apie Skrynią nieko nebuvo žinoma; tiek po tremties, tiek Erodo statytoje Šventykloje Šventų Švenčiausioji vieta, skirta Dievo Artumo skryniai, buvo tuščia. Ir štai Apreiškimo knyga sako, jog Skrynia atsirado – prasidėjo Dievo Gailestingumo laikas.

Benjaminas Westas, „Jozuė žengia per Jordano upę su Sandoros skrynia“, 1800 m. Wikipedia.org nuotrauka

Kuo Sandoros skrynia susieta su Marija? Egzegetai, nagrinėdami evangelisto Luko pasakojimą apie Marijos apsilankymą pas Elzbietą, pastebi, kad jis naudoja tokią pačią schemą kaip pasakojime apie Sandoros skrynios atvykimą į Jeruzalę karaliaus Dovydo laikais. Lukui Marija yra Naujosios Sandoros skrynia – regimas Dievo artumo ženklas. Joje buvojo pats Dievas. Senoji Skrynia saugojo Įstatymo plokštes, maną ir kunigo Aarono lazdą, o Marija savyje nešiojo Įsikūnijusį Dievą – Naujo Įstatymo autorių, Duoną, nužengusią iš Dangaus ir Vyriausiąjį Kunigą. Ar Sandoros skrynios atsiradimas Dievo Šventykloje nėra užuomina į Marijos dangun Paėmimą?

Moteris, berniukas ir slibinas

Kadangi Apreiškimo knyga į skyrius ir eilutes buvo suskirstyta tik XII amžiuje, skaitykime pradėta pasakojimą be pertrūkio: danguje atsidaro Dievo Šventykla, pasirodo Sandoros skrynia ir kitas ženklas, kuris paaiškina bei praplečia šį įvykį. Paslaptingoji Moteris pagimdo berniuką, kuriam lemta valdyti visas tautas, baisus slibinas tyko jį praryti, bet šis paimamas prie Dievo Sosto, įvyksta kova Danguje ir slibinas pralaimi.

Knygos autorius, „palengvindamas“ skaitymą, atskleidžia dviejų veikėjų tapatybę: ugniaspalvis slibinas yra velnias ir senoji gyvatė (Apr 12, 9), berniukas – tai Mesijas, visų tautų valdovas (Ps 2). O kas yra toji Moteris?

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Motina Karalienė ir Jėzaus Mokinių Motina

Kas pagimdė Mesiją? Atsakymas – Marija. Ji tikroji Mesijo ir Dievo Sūnaus Motina. Įdomu, kad visoje Jono raštijoje, ten, kur tik minima Marija (Jn 2; Jn 19, 25–27; Apr 12), ji vadinama Moters vardu. Kas tie minimi gimdymo skausmai? Ar katalikiškoji tradicija nemoko jog Marija pagimdė be skausmų?

Apokaliptinėje raštijoje moters gimdymo skausmai simbolizuoja persekiojimus ir išbandymus. Ir Jono minimas graikiškas terminas niekada nevartojamas fiziniams moters gimdymo skausmams nusakyti. Egzegetai mano, kad aprašytas pasakojimas mus nukelia ant Golgotos kalno, kur vyksta pasaulio atpirkimo darbas. Marija, stovėdama po Kryžiumi, kenčia dvasinius gimdymo skausmus ir tampa visų Jėzaus mokinių motina. Kristus savo kryžiumi nugali senąją gyvatę, ir jos laikas yra suskaičiuotas.

Minimi Moters „papuošalai“ – saulė, mėnulis, žvaigždės – rodo jos karališką orumą. Mariją yra Gebira – Karalienė Motina, kurios rolė buvo nepakeičiama antikiniame artimųjų Rytų pasaulyje. Marija pagimdė karalių Karalių, todėl būdama Jo Motina turi išskirtinę teisę savo Sūnaus akyse.

Aušros Vartai. Evgenios Levin nuotrauka

Tavo apgynimo šaukiamės

Nuo pat pirmųjų amžių, persekiojimų ir išbandymų metu, Jėzaus mokiniai šaukėsi Marijos užtarimo bei apsaugos, taip liudydami tikėjimą, jog Ji turi ypatingą galią ir teisę užtarti ir padėti. Šios dienos iškilmė mus kviečia drąsiai prisijungti prie nesuskaitomo būrio tų, kurie šaukėsi ir šaukiasi bei šauksis tos, kuri Kristaus malonės dėka yra išaukštinta virš visų angelų bei šventųjų, kad būtų mums Motina, Pavyzdys ir Paskatinimas.

„Šiandien į dangų yra paimta Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, visos Bažnyčios amžinojo išaukštinimo pradžia ir paveikslas, o žemės keleiviams tikrosios vilties ir paguodos žvaigždelė. Jai tu neleidai kape sunykti, nes ji stebuklingai pagimdė Žmogumi tapusį tavo Sūnų – gyvybės Kūrėją“ (iškilmės prefacija).