2021 02 16

Vysk. Algirdas Jurevičius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Motiejus Valančius – Telšių vyskupas?

Vyskupas Motiejus Valančius. Wikipedia.org nuotrauka

Šiemet sukanka 220 metų nuo vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo. Maloni staigmena, kad jis gimė 1801 m. vasario 16 dieną, nors ir pagal senąjį Julijaus kalendorių. Nuostabu, kad jo gimimo diena sutampa su svarbia data Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tuo tarsi norima pabrėžti, kad vyskupo dvasinė, kultūrinė, švietėjiška ir blaivybę skatinanti veikla padėjo stiprų pamatą Vasario 16-osios aktui.

Motiejus Valančius yra plačiai žinomas kaip Žemaičių vyskupas, tačiau čia susiduriame su viena problema, kurią jau pastebi istorikas Zenonas Ivinskis dėl vyskupijos pavadinimo. Remiantis Bažnyčios praktika, vyskupijoms pavadinimai duodami pagal tą vietovę, kurioje įsikuria vyskupijos centras, įkuriama vyskupo katedra.

1417 metais Konstancos susirinkimo delegatai – Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas  Petras – iš Trakų laišku informuoja Konstancos susirinkimą apie įvykdytą misiją įsteigiant Žemaitijoje vyskupiją. Vyskupijos centrui buvo parinkta vieta prie Varnės upelio, kuris kažkada galėjo būti gan platus. Tokią prielaidą darau žinodamas, jog viename Varnės krante buvo įsikūrę Varniai, o kitame – Medininkai. Steigiamos vyskupijos centrui ir katedrai buvo parinkta vieta kairiajame upės krante – Medininkuose.

Vyskupas Motiejus Valančius, 1860 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus / Wikipedia.org nuotrauka

Savo laiške deleguotieji vyskupai mini Varnius, bet didesnę reikšmę teikia Medininkams: „Taigi, minėtą vietovę ir taip aprūpintą bažnyčią, šaukdamiesi Kristaus Vardo, visiems laikams pavadinome Medininkų miestu, o bažnyčią – Medininkų katedra“. Taip buvo įkurta Medininkų vyskupija (Dioecesis Mednicensis). Pirmoji Medininkų katedra buvusi medinė, todėl nukentėjo nuo gaisro. Gaisrai buvo negailestingi ir atstatytoms katedroms, todėl XVI amžiaus pabaigoje buvo pastatyta dabartinė mūrinė katedra, bet kitoje Varnelės pusėje, t. y. Varniuose. Taip ant plauko pakibo vyskupijos pavadinimo klausimas, nes ji pradedama populiariai vadinti Medininkų arba Žemaitijos (Mednicensis seu Samogitiae) vyskupija. Gremėzdiškas pavadinimas netrukus sutrumpėja, ir turime labiausiai paplitusį pavadinimą Žemaičių vyskupija.

Apaštalų Sostas vyskupijos pavadinimo nebuvo pakeitęs, todėl oficialiuose Bažnyčios dokumentuose XVIII amžiuje dar naudojamas kanoninis vyskupijos pavadinimas, o kai kurie vyskupai pasirašo esą Žemaičių arba Medininkų vyskupijos ganytojais.

Padėtis keičiasi XIX amžiuje, nes kartu su romantizmo srove prasideda ir tautinis sąmonėjimas. Gyventojai susipranta priklausantys tam tikrai tautinei grupei, kurios tapatumui didelę reikšmę turi ir regionai bei tarmė. Tai, kad Aukštaitija priklausė Žemaičių vyskupijai, kėlė nuostabą ir šaukėsi reformos. Tuomet prisiminta Bažnyčios praktika vyskupijas vadinti ne regionų, bet vietovių vardais. Kadangi Medininkų vietovė išnyko iš žemėlapių, o Varnių reikšmė taip pat sumenko, 1843 metais įsikūrus Kauno gubernijai pabandyta Žemaičių vyskupiją pervadinti suteikiant jai apskrities centro – Telšių pavadinimą. Kad pasikeitimas nesukeltų sunkumų, vyskupija gavo Telšių arba Žemaičių vyskupijos pavadinimą. Kasmet išleidžiamos liturginės nuorodos buvo skirtos Telšių arba Žemaičių vyskupijai (Directorium horarum canonicarum et missarum pro dioecesi Telsensi seu Samogitiensi).

Telšių ir Žemaičių vyskupijos Directorium, 1864 m. Vysk. Algirdo Jurevičiaus nuotrauka iš Telšių vyskupijos kurijos archyve esančios knygos.

Vyskupu paskirtas Motiejus Valančius pirmą kartą 1850 metais laiškus kreipėsi į savo ganomuosius: „Motiejus Volončevskis, iš mielaširdystės Dievo ir loskos Stalyčios Apaštalų Telšių, arba Žemaičių, vyskupas, visus šiaip jau kunigus su zakoninkais vyskupystės mūsų ir visus Kristaus tikinčiuosius sveikinu ir piemenišką žegnonę duodu!“.

1850 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojiško laiško ištrauka. Vysk. Algirdo Jurevičiaus nuotrauka iš leidinio „Motiejus Valančius, ganytojiški laiškai“, Vilnius 2000 m. (Historiae Lituaniae. Fontes minores. Lietuvos istorijos institutas), psl. 14.

Kad vyskupijos pavadinimas buvo papildytas Telšiais, kažkokiu būdu buvo informuotas ir Apaštalų Sostas, nes 1858 metais popiežius Pijus IX skiria kunigą Aleksandrą Beresnevičių tituliniu Maksimianopolio vyskupu ir Telšių arba Žemaičių vyskupijos sufraganu. Tai jau buvo didžiulis pasiekimas, nes paskyrimo rašte buvo paminėti ir Telšiai. Kad Apaštalų Sostas apsiprato su nauju pavadinimu, rodo ir tai, jog 1862 metais Vienoje reziduojantis popiežiaus nuncijus arkivyskupas De Luca rašo vyskupui  M. Valančiui laišką,  kreipdamasis į jį kaip į Telšių vyskupą, pamiršdamas paminėti Žemaitiją. Beje ir pats vyskupas Valančius ne visuomet  naudojo abu titulus. Vatikano archyve yra išlikęs 1868 metais į Petrapilį rašytas jo laiškas, kurio pabaigoje pasirašoma – Telszensis Episcopus Mathias Wolonczewski.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Malonu žinoti, kad šiandieninė Telšių vyskupija, oficialiai įkurta 1926 metais, turėjo ilgą pavadinimo raidos priešistorę, o taip pat džiugu girdėti, kad vyskupas Motiejus Valančius nevengė Telšių vyskupo titulo.