Mt 1, 1–17 „Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, genealogija“

Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.

Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros, Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.

Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas, Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.

Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė  Jokūbas.

Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.
Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Evangelijos komentaro autorius – dr. Aurimas M. Juozaitis

Šiandien skaitome „Jėzaus kilmės knygą“, kaip ją pavadino Evangelijos pagal Matą redaktoriai. Skamba paradoksaliai – juk kaip Dievas gali turėti kilmę?! Juk viskas yra TIK iš Jo, per Jį ir Jam. Juk dar Antroje Makabėjų knygoje (datuojama apie 100 m. pr. Kr.) pasakyta, „kad pažvelgtum į dangų bei žemę ir pasvarstytum apie visa, kas ten yra. Tada suvoksi, kad Dievas nepadarė jų iš pirma buvusių daiktų“ (2 Mak 7, 28), ką vėliau nuo II amžiaus krikščionys apie Dievą sakydavo, kad Jis viską kuria iš nieko (lot. Creatio ex Nihilo). Dievas yra amžinas, Jam nėra laiko, Jam viskas yra tik čia ir dabar. Tad keistokai skamba ši redaktorių „naujovė“ apie Jėzaus „kilmę“. Nors, kita vertus, žinome, kad Jėzus yra ne tik Dievas, bet ir žmogus (dvi Jo prigimtys), kuris kasdien ateina į kiekvieną iš mūsų per konkrečius žmones, tad labai pykti ant šių redaktorių tikrai nereikia.

Mūsų žmogystė jau tokia yra, kad mes paprastai norime žinoti įvykių priežastis, žmogaus prigimtį ir konkretaus žmogaus kilmę. Kur čia neprisiminsi išsigandusio Poncijaus Piloto, kai jis išgirdo apie Jėzaus dieviškąją kilmę, klausimo Jam: „Iš kur tu?“ (Jn 19, 8–9). Tad jau tokie mes esame – klausinėjame, aiškinamės, vis norėdami sužinoti, valdyti informaciją, bet ar tikrai norime ją ir suprasti?

Bet grįžkime prie šiandien Mato vardinamos Jėzaus „kilmės“ istorijos. Matom virtinę vardų. Biblistai mums sako, kad Mato minimoje vardų sekoje, kuri, kaip jie nurodo, yra ne išsami, yra visokiausių žmonių: ir žydų, ir ne, ir gimusių santuokoje, ir ne, ir kilmingų, ir ne, ir šventų, ir ne, taigi įvairiausių. Akivaizdu, kad Matas, pats buvęs muitininkas, mokėjo ne tik skaičiuoti (matome kartų skaičių), bet ir, remdamasis savo (kaip nusidėjėlio) patirtimi, matyt, norėjo pasakyti, kad Dievas per Jėzaus dovanojimą žmonėms atėjo ne tik išrinktiesiems, bet visiems ir visokiems.

Taip, šis Dievo atėjimas yra ne tik ypatingas, ne tik išskirtinis, bet tiesiog nesuvokiamas žmogiškuoju mąstymu. Ir nereikėtų stebėtis, o tuo labiau piktintis Nazareto žydais, kurie stebėjosi ir piktinosi Jėzaus žodžiais, pasakytais jų sinagogoje, kai Jis pradėjo savo viešą gyvenimą: „Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis?! Argi jo seserys negyvena čia, pas mus?!“ (Mk 6, 3).

Tokie jau mes esame. Trokštame stebuklo, o kai jį patiriame, pradedame svarstyti, nagrinėti, aiškintis ir prarandame jį… Juk gyvybę nutrauksime, jei norėsime pamatyti ir sužinoti, kaip ji „funkcionuoja“, – perskrostas organizmas neišgyvens, pamatysime ne gyvybę, bet jos agoniją ir mirtį… Teisingai yra sakęs T. Mertonas: „Suprasti slėpinį nereiškia jį išsiaiškinti, tai reiškia būti jo suglumintam.“

Tad džiaukimės, kad šiuo advento laiku esame ruošiami nuostabiam suglumimui šv. Kalėdų rytą, kuris gali grąžinti kiekvieną prie mūsų žmogystėje paslėpto dieviškojo prado. Tokia yra kiekvieno iš mūsų dieviškosios kilmės knyga. Ruoškimės ją skaityti. Amen.