Mt 1, 16. 18–21. 24a „Juozapas padarė, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta“

Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju.

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.

Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių“.

Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt.

Evangelijos komentaro autorius – kun. Robertas Urbonavičius

Gavėnios skaitinių seką pertraukia Šventojo Juozapo iškilmė, kuri dėl tos pačios gavėnios atkelta iš sekmadienio į pirmadienį.

Trečiasis žemiškosios Trejybės asmuo, labiau mėgstantis veikti tyliai, visada mums primena, kad Dievas tapo žmogumi, buvo atiduotas į žmonių rankas ir Jam reikėjo šeimos, reikėjo tėvo ir motinos.

Šventoji Dvasia šiais laikais vėl iš naujo skatina Bažnyčią atrasti šventojo Juozapo asmenį – tai liudija neseniai buvę šio šventojo metai ir katalikų atrandamas maldingumas tam, kurį Įsikūnijęs Žodis vadino aba – tėčiu, o Mergelė Marija – savo vyru.

Galbūt Juozapas yra vaistas šios dienos visuomenei, kuri kenčia nuo narciziško ir neatsakingo vyriškumo kulto bei betėvystės sindromo.

Galbūt Juozapas yra vaistas šiandienos Bažnyčiai, siekiančiai atsikratyti klerikalizmo, kai einamos pareigos naudojamos ne tarnystei, o demonstruoti galiai ir ieškoti sau naudos.

Mums reikia tavęs, tylusis Juozapai, mums reikia, kad mus išmokytum būti tais, kurie neskuba kalbėti ar veikti, bet pirmiausia skuba išgirsti, ko nori Viešpats.