2020 06 21

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Mt 10, 26–33 „Nebijokite tų, kurie žudo kūną“

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Jėzus bylojo apaštalams:
„Nebijokite žmonių. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.
Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų netgi visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs nepalyginti vertesni už aibes žvirblių.
Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Mūsų vertė Dievo Akivaizdoje, tai, kaip Dievas mus mato, kartais yra uždengta net nuo mūsų pačių. Ją paslepia kitų nuomonės, mūsų lūkesčiai sau, nesėkmės, baimės. Žmogaus nuolatinio vertinimo pagal jo pasiekimus, laimėjimus kontekste kartais pasijuntame nieko verti. Arba mažiau vertingi nei kiti – tie, kurie pasiekė daugiau, kuriems negalime prilygti.

Jėzus sako, kad mes labai vertingi ir todėl galime nebijoti: nebijoti būti tiesoje, pripažinti klaidų, nebijoti nesėkmių, nebijoti tų, kurie mūsų nevertina ar neįvertina – nes nuo to mūsų vertė nesumažėja. Galime nebijoti prarasti savo vertę – nes tai neįmanoma. Nėra tokių klaidų, nesėkmių, pasirinkimų ar jų nulemtų padarinių, dėl kurių prarasčiau tikrąją vertę. Tai, ką Dievas man davė, savo esmę, yra neatimama, Dievas ištikimas savo pasirinkimams, savo pasirinkimui mane mylėti. Ir net jei nepaliaujamai klystu ir save naikinu – esu vertas, esu verta Dievo meilės.