Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 10, 34–11, 1 „Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo“

Jėzus kalbėjo apaštalams:
„Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemėn ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane – nevertas manęs.
Kas myli sūnų ar dukterį labiau už mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – irgi nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.
Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs.
Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.
Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“.
Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo toliau mokyti ir skelbti Evangelijos kituose miestuose.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Pirmajame šiandienos Mišių skaitinyje girdime, kad Dievas nesitenkina religine Izraelio vyresniųjų veidmainyste. Panašiai ir Jėzus Evangelijoje sakosi atėjęs nešti ne ramybės, bet kalavijo – koks svarus pareiškimas! Tai stebina, prisiminus aną Kristui gimus angelų skelbtą ramybę žmonėms. Ir štai Jėzus sakosi atėjęs nešti kalavijo! Kaip ir kodėl, argi Jis nėra Ramybės Kunigaikštis? Tai kaip gi gali sakyti: „Atėjau nešti <…> kalavijo“? Kaip ir pirmajame skaitinyje: Jėzus susiduria su religine vyresniųjų veidmainyste, ir būtent čia vyksta skyrimas. Jėzus žmonėms teikia gyvenimą, supratingumą, atlaidumą, bet ne lyderiams – jie surambėję, kritiški ir pasmerkia Jėzų už tai, kad daro gera per šabą pagydydamas žmogų ar valgydamas su viešai žinomais nusidėjėliais.

Kaip mes žvelgiame į žmones? Ar su Jėzaus meile, atjauta, draugiškumu ar panašiai kaip anie skirstome žmones į kategorijas? Koks mūsų santykis su esančiais visuomenės paribiuose? Jėzus juos myli, jie yra Jam brangūs, nes mirė ir už juos. Jeigu sekame Jėzų, tuomet Jo draugai yra ir mūsų draugai. Taip, Jėzus ir toliau pateikia mums iššūkių: mylėkite vienas kitą kaip aš jus mylėjau. Atsiminkime šiandien girdimus Evangelijos žodžius: „Kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių, tasai nepraras savo užmokesčio.“

Melskime Šventąją Dvasią apšviesti mus, idant padėtų suprasti kiekvieno sutinkamo asmens vertę bei kilnumą. Tebus jiems skirta mūsų pagalba ir pagarbumas, ypač tapusiems alkoholio, narkotikų aukomis. Jėzus nesmerkia, Jis myli, todėl sekime Juo, nes nežinome priežasčių, kodėl jie yra tokie, o Jėzus žino ir myli juos, mylėkim ir mes, padėkime kuo galime, ypač užtardami malda.