2020 06 28

Kun. Vytautas Brilius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 10, 37–42 „Kas neima kryžiaus – nevertas manęs.“

Kun. Vytautas Brilius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jėzus bylojo savo apaštalams:
„Kas myli tėvą ar motiną labiau už mane – nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau už mane – nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – irgi nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs – atras ją.
Kas jus priima, tas mane priima. O kas priima mane, priima tą, kuris yra mane siuntęs.
Kas priima pranašą dėl to, kad jis pranašas, gaus pranašo užmokestį. Kas priima teisųjį dėl to, kad jis teisusis, gaus teisiojo užmokestį.
Ir kas paduos bent taurę šalto vandens atsigerti vienam iš šitų žmonelių dėl to, kad jis yra mano mokinys, – iš tiesų sakau jums, – tasai nepraras savo užmokesčio“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorius – kun. Vytautas Brilius

Šio sekmadienio Evangelija skamba provokuojančiai, tarsi tikintysis turėtų pasirinkti: mylėti Viešpatį arba savo tėvus, artimuosius ir visa kita pasaulyje. Tame pasaulyje, kurį žmogui padovanojo Dievas, kurio gėrybės laikomos Dievo palaima. O tėvus gerbti ir mylėti, taip pat brolius ir seseris liepia Dievas, Senajame Testamente tai kartojama daugelį kartų. Pats gi Kristus yra pasakęs, kad atėjo ne pakeisti Įstatymo, bet jo įvykdyti. Ko gi taip kategoriškai jis reikalauja? Kodėl?

Jis nori, kad mylėtume vieni kitus ir pasaulį „per Jį, su Juo ir Jame“, kaip skelbiama kiekvieną kartą šv. Mišių maldoje. Gyvename šiame pasaulyje, tačiau esame aukštesni už jį: neturime nei jam tarnauti, nei jo bijoti. Gyvename su žmonėmis, tačiau ir jiems nesame nei vergai, nei šeimininkai, o vienos Dievo šeimos vaikai. Mylime save ir artimuosius, tačiau ne vien šio pasaulio matmeniu, bet Dievo šviesoje. Būtent to ir moko Išganytojas: galima mylėti tėvus, brolius ir seseris, branginti ir džiaugtis savo gyvenimu, tačiau pirmiau reikia prisiminti Viešpatį ir į pasaulį žvelgti jo akimis. Dieviškasis žvilgsnis kiekviename žmoguje regi Dievo paveikslą, jo asmens garbingumą ir kilnų pašaukimą. Dieviškasis žvilgsnis leidžia save matyti Kristaus akimis, todėl lenkia kaip jis ir kartu su juo mylėti, aukotis ir nieko nebijoti. Todėl pirmiau nei žmogų mylėdami Kristų, savo brangiuosius galime mylėti daug kilnesne ir vertingesne meile, nuo jos nušvisti patys ir su Viešpačiu būti pasaulio šviesa.

Iš bernardinai.lt archyvo