Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 11, 20–24 „Tyrui ir Sidonui bei Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu jums!“

Jėzus ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaryta daugumas jo stebuklų, kad jie neatsivertė:
„Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų įvykę tokie stebuklai, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir apsirengę atgailos maišais bei pasibarstę pelenais. Todėl gi sakau jums: Tyrui ir Sidonui bus lengviau teismo dieną, negu jums!
Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro! Jeigu Sodomoje būtų įvykę tokie stebuklai, kokie įvyko tavyje, ji būtų išlikusi iki šios dienos. Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną, negu tau“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Pirmajame Mišių skaitinyje girdime, kad Dievo žodis, per pranašą ištartas Ahazui, yra nepriimamas dėl baimės ir pasitikėjimo Dievu stokos.

Evangelijoje Jėzus, kuris patsai yra Dievo Žodis, apgaili atmetimą: Jis padarė tiek stebuklų įvairiose vietovėse ir visgi yra atmestas. Jėzus, kaip sakoma Laiške hebrajams, buvo „visaip gundytas, bet nenusidėjęs“. Esu tikra, kad mes tokioje situacijoje būtume gundomi supykti, pulti į apmaudą dėl tų, kurie mūsų neklauso, mus atstumia ir pan., tuo tarpu Jėzus, nors ir patirdamas atstūmimo skausmą, nereaguoja taip pat, kaip įskaudinti ir paniekinti galbūt reaguotume mes. Taip, Jis apgaili nepriėmimą, bet ir toliau myli. Jis nesmerkia – tai mes pasmerkiame save kaip anų miestų žmonės, kurie užsitraukė nemalonę. Dievas nė vieno neverčia, Jis niekuomet neatšaukia laisvės dovanos, mums paliekama laisvė rinktis. Taip elgiasi Jėzus. Visgi Jis apgailestauja, nes atjaučia žmones, nors žmonių atliepas, atstūmimas Jį turėjo labai įskaudinti – kaip skaudu yra būti atmestam!

Kuomet mus asmeniškai paliečia kančia, jaučiamės atstumti kitų ir pan., gręžkimės į Jėzų ir Jame rasime paguodą bei supratimą. Žvelkime į save, kokie esame kasdienybėje: būdami krikščionys turėtume būti panašūs į Jėzų, atjaučiantys, mylintys, atlaidūs ir pan. Tačiau ar esame tokie?

Melskime Jėzų mokyti mus švelnumo ir meilumo visiems, kuriuos sutinkame. Atidėkime savo pasitenkinimą ir skausmus, idant padrąsintume kitus, paremtume nuliūdusius ar visuomenės paribiuose esančius.