Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 11, 25–27 „Paslėpei tai nuo išmintingųjų, o apreiškei mažutėliams“

Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt

Komentaro autorė – Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa, OCD

Šiandienos Mišių skaitiniai drąsina gyventi nuoširdžiai ir paprastai.

Gyventi nuoširdžiai nėra lengva, nes tai reiškia gyvenimą tiesoje. Pirmajame skaitinyje girdime, kaip toli nuo tiesos yra Asirijos karalius dėl klaidingo pasitikėjimo savimi, užuot pasikliovęs Dievu. Sėkmę jis priskyrė sau ir savo kariams. Kaip dažnai ir mes tuo žodeliu „aš“ kreipiame į save, o ne Dievop. Tačiau tokia jėga sugniūžta. Ar mes nesiremiame savo pačių jėgomis, ar prašome Dievą pagalbos trumpa malda pradėdami darbą, kokią nors veiklą?

Evangelijoje girdime kalbant apie paprastumą. Tiesoje nuoširdumas su paprastumu žengia koja kojon, nes paprastumas yra artima nuoširdumui dorybė. Paprastumas palieka nuošaly bet kokias painiavas, kurios kyla iš mūsų egoizmo, savimeilės ar prisirišimo prie daiktų, žmonių ir t. t. Mažas vaikas yra labai paprastas, nenuostabu, kad Jėzus pasakė: „Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“ Mums reikalinga paprasta kaip vaiko laikysena. Vaikai pasitiki savo tėvais, ir mes, būdami Dievo vaikai, turime mokytis pasitikėti Dievu. Leiskime, kad Dievui būtų vietos mūsų gyvenime. Galime nieko neturėti ir vis dėlto didžiuotis tuo, kad nieko neturime; taip pat galime turėti visa ir priimti tai kaip Dievo dovaną.

Visi mūsų gebėjimai yra mums Dievo duoti, idant juos vystytume ir naudotume kitų ir savo labui. Visa, ką turime ir kas esame, iš tiesų priklauso Dievui, mums yra Jo duota. Galbūt galime melsti to širdies paprastumo, kuris visame regi Dievo dovaną, prašyti nuoširdžios ir dėkingos Dievui už visa širdies. Ir taip pat melskime už tuos, kuriems sekasi sunkiau nei mums – už ligonius, senus, vienišus žmones, už vargstančius, kad jie neprarastų vilties, pasitikėjimo Dievo meile jiems ir žmonijai.